Itališkus
metus užbaigiu kelione į Toskaną. Kiek daug svajota, planuota apie vidurio
Italiją, kiek knygų ir filmų pažiūrėta. Mintyse - Toskana yra nuostabus žemės kampelis, kupinas
saulės šviesos, nuostabios gamtos: saulėgrąžų laukų ir alyvmedžių, gyvenimą
mylinčių žmonių ir nuodėmės verto maisto.
Prieš
kelis tūkstančius metų Toskana buvo paslaptingųjų etruskų, gyvenusių kalvų
viršūnėse, namais. Arezzo, Chiusi, Fiesole ir Volterra bei daugelis kitų
gyvenviečių nuo VII a. pr. Kristų sudarė nepriklausomų miestų sąjungą ir
gynybinę sistemą. Romėnai Toskanos teritorijoje įkūrė svarbiausius regiono
miestus Florenciją, Sieną, Pisą ir Luccą. Vieni svarbiausių romėnų pėdsakų –
tai keliai ir akvedukai.Ir vėl su didžiausiu malonumu prisiminimais grįžtu į rugpjūčio pabaigą. Šiek tiek atnaujinti informaciją apie kelionę automobiliu iš Lietuvos į Italiją. Tikiu, kad atkakliausi kelionių planuotojai suras ir mano blogą 15 Google puslapyje. Laikas, kurį mes pasirinkom kelionei nebuvo labai tinkamas, alinantį karštį galėdavom pamiršti tik vakare.
1 diena
(Rugpjūčio 20d.) Kelionė per Lenkiją ir Čekiją. 1180 km – 12,5 valandų
vairavimo. Klaipėda – Lomža – Katowice- Ostrava – Mikulov.
Ryte pakylame anksti ir
5,30 val pajudame iš kiemo Klaipėdoje. Nepastebimai apie 9 val kertame Lietuvos
– Lenkijos sieną. Keliai Lenkijoje tik gerėja. Pravažiavus Suvalkus į naują
kelią važiuoti pagal ženklus, nes ir naujausia navigacija nori nuvesti senu
keliu. Naujame kelyje vis dar neveikia kolonėlės ir poilsio zonos. Už Augustow
61 kelias naujas, bet siaurokas. Už Ostrow Mazowiecka nesibaigiantis kelio
remontas S8, judame automobilių karavane. Poilsiui sustojame už Varšuvos, greiti
užkandžiai KFC tinkle (visiškai tvarkinga vieta). Labai patogus ir geras A1
kelias prasideda už Katowice. Visus Lenkijos kelio remontus pamirštame.
Čekijoje
keliai mokami, reikia įsigyti vinjetę. Tačiau neturėjome informacijos kokį
atstumą galima važiuoti be vinjetės nepažeidžiant tvarkos. Todėl iškart
nusukome į pirmą išvažiavimą ieškoti vinjetes. Vėliau paaiškėjo , kad galima
važiuoti iki pirmos kuro kolonėlės prie greitkelio, nes tik už jos atsiranda
ženklas, kad be mokesčio važiuoti negalima. Ir dar kartą įsitikinome, kad
pirkti vinjetę geriausia čekiškomis kronomis.
Vakarop
pasiekiame nakvynės vietą Mikulov. Važiuodami iki pensiono Nike (Wifi – geras),
supratome, kad reikės rasti jėgų pasivaikščioti po miestelį. Nežinojome, kad
Mikulov yra gražiausias Pietų Moravijos vyndarystės miestelis su renesanso
stiliaus pilimi. Vakarėjantis dangus, žvakių šviesa jaukiose vyninėse, pasakiška
atmosfera atgaivina per kelias akimirkas. Kopiame apžiūrėti Liechtenstein
ir Dietrichstein šeimoms
priklaususių rūmų, pasivaikščioti po parką. Neveltui čekų poetas Mikulov miestelį
pavadino mažąja Italija.
2 diena (Rugpjūčio 21 d.)
Kelionė per Austriją. 554 km – 6,5 valandų vairavimo. Mikulov – Poysdorf-
Gottweig- Melk- Salzburg - Grossglockner High Alpine Road – Iselsberg-Stronach.
Austrijos kelių mokesčio vinjetę perkame Čekijoje.
Ir vėl padarome klaidą, pigesnė vinjetė yra įvažiavus į Austriją.
Austrija
pasitinka su lietumi. Šios dienos tikslas nuostabus Alpių kelias šalia
Grossglockner kalno. Lekiame pirmyn naujais Austrijos keliais per stiprią liūtį
su viltimi, kad tuoj tuoj lietus pasibaigs. Per mašinos langus žvalgomės į
pakelės vynuogynus, už nugaros palieka Poysdorf su Kančita.
Pirmasis kojų pramankštinimas Gottweig
Benediktinų vienuolyne. Vienuolynas įsikūręs ant 422m iškilusios kalvos ir nuo
1083 metų saugo savo lobynus. Pasirenkame šeimos bilietą už 16,00 Eur. Baroko
architektūros perlas garsėja imperatoriškais laiptais su Paul Troger freska.
Freską galima apžiūrėti veidrodyje neužverčiant galvos į viršų (pagalvota apie
žmones, kurie negali ilgai žiūrėti į viršų). Nuo vienuolyno terasų atsiveria
magiškas vaizdas į Wachau slėnį. Vynuogynų laiptai tai kyla tai leidžiasi
žemyn.
Gottweig Benediktinų vienuolynas |
Pradedam kelionę per Žemutinę Austriją, Wachau
vyndarių slėnį nuo Krems an der Donau iki Melk. Dabar reikia pasirinkti kuria
Dunojaus puse važiuosim. Navigacija įkyriai siūlo rinktis 33 kelią, bet mes
renkamės 3 numeriu pažymėtą kelią, nes norime apžiūrėti Weisenkirchen in der
Wachau, Spitz, ir labiau pajusti turistus į slėnį traukiančią dvasią.
Važiuojame lėtai, žvalgomės, sustojame Wachau slėnio miesteliuose, akimis
sekame turistų laivus Dunojuje. Ir iš lėto gimsta mintis, kad reikės čia grįžti
ir daugiau laiko skirti Austrijai. Trumpas sustojimas Melk, dėl laiko stokos
tik apžiūrime senamiestį ir traukiame tolyn link dienos tikslo.
Wachau vyno slėnio vaizdai
Nuo Melk A1 keliu sukame link Bruck an der Grossglocknerstrase.
Nuo čia prasidės nuostabaus grožio 50 km
Alpių kelio atkarpa. Įdomiausia važiuoti nuo Fusch link Heiligenblut,
pasiekiant kulminaciją, Franco Jozefo aukštumoje ties Grosgloknerio viršukalne
bei Pasterze ledynu. Artėjant link Grossglockner kelio, neapleidžia nuojauta,
kad prasmegsime rūko pataluose. Dienos bilietas automobiliui kainuoja 35,50
Eur. Su bilietu gauname informaciją apie maršrutą, sustojimo taškus (12
informacinių taškų) ir apžvalgos aikšteles (www.grossglokner.at). Su viltimi kylame į kalną, kad
pavyks pamatyti nors dalį Grossglocknerstrase grožio. Kelio atgal nėra, teks įveikti serpantiną su
36 posūkiais. Pakilus iki 1200m aukštį
dar galime pasižvalgyti, bet debesys sparčiai leidžiasi ant mūsų kelio. Dar
keli posūkiai ir matomumas per sprindį nuo nosies, temperatūra nukrenta iki +4
C. Dabar tik lieka vienas noras -
saugiai sugrįžti į kalno papėdę. Jei diena apniukusi, tai geriau
pakeisti maršrutą. Nepamatėm didžiojo Alpių kalnų kelio kerinčio grožio.
Nusileidę į slėnį ieškome nakvynės vietos
Bergadler apartamentų Iselsberg-Stronach. Apartamentus randame už miestelio,
tenka pasiklausti kelio, nes trūksta informacijos. Apartamentų Bergadler kainos
ir kokybės santykis pranoko lūkesčius. Krištolinė vandens spalva vonioje,
pasirodė net įtartina po gelsvai rusvo vandens namuose.
3 diena (Rugpjūčio 22d).
Kelionė per Austriją ir Italiją. 572 km – 7 val vairavimo. Iselsberg-Stronach-
Udine- Conegliano- Treviso – Bolognia- Montecatini Terme.
Pabundame anksti nuo ryškios saulės. Rytas šaltokas - tik +8.
Atsiveria saulėti kalnai, kurių vakar nematėme per rūko akinius. Bet šiandien jau kiti keliai - laukia Italija. Pirmas planuojamas sustojimas
Udine. Keliai Italijoje mokami. Kadangi turime pakankamai laiko, rankamės dalį
kelių nemokamų. Pirmas sustojimas greitkelyje puodeliui espreso ( 2,20 Eur).
Rytas kalnuose |
Udine – jaukus, su senamiesčio aikštėmis
miestas. Į navigaciją įvedame turistų info centro adresą : Piazza Primo Maggio
7, Udine. Šalia TIC randame parkingą, gauname senamiesčio planą ir pradedame
Italijos pažinimą. Senamiesčio grožis atsiveria nuo pagrindinės miesto aikštės
piazza della Liberta: balto akmens pastatai ir skulptūros Venecijos gotikos
stiliumi. Aikštė, laikrodžio bokštas, savivaldybės pastatas yra sukurti žymaus
Venecijos architekto Andrea Palladio. Via Mercato Vecchio (Seno turgaus) gatve
judame link Piazza Matteoti. Jaučiame Italijos miestų karštį, aikštės krašte
pavėsyje valgome ledus ir žvalgomės aplink . Aikštėje seniausia mieste
bažnyčia: Chiesa di san Giacomo (14 amžius). Vingiuodami senamiesčio
gatvėmis praeiname Piazza XX Settembre
1870, piazza del Duomo: katedroje išlikusios 14 amžiaus freskos. Nedidelis
miestas apžiūrėtas per 2 valandas. Jei Udine yra jums pakeliui, sustokite ir Venecijos gotikos architektūra tikrai
pradžiugins.
Udine- Piazza della Liberta |
Pakeliui į Treviso oro uostą pasirenku sustojimą
Conegliano miestelyje. Važiuojame link TIC Piazzetta Aldo Moro, 12 Conegliano.
Čia randame ir parkingą. Gatvėse kaitra dar didesnė. Apie 13 valandą prasideda
pietų metas, todėl TIC jau nedirba, žmonių gatvėse nedaug. Tai gana patrauklus
neturistinis miestelis. Apie 20 minučių lipame į kalvą link Conegliano pilies.
Užlipę į viršų, muziejų ir pilį randame uždarytą, nuo kalvos žvalgėmės į nuo
karščio išplaukusią miestelio panoramą. Džiaugiamės suradę veikiantį barą su
užkandžiais. Paliekame Conegliano dailininko Giovanni Battista Cima gimtinę ir
jo madonas pastatų fasaduose.
Conegliano |
Treviso oro uoste galutinai sukomplektuojame
ekipažą ir skubame į nakvynės vietą Montecatini Terme viešbutyje „Da Vinči“ (Viale
Bicchierai 31, Montecatini Terme) . Ir jau jaučiu, kad žodžiai Toskana, ramybė,
šiluma, poilsis, yra sinonimai, net ir
dabar, pagreitinto gyvenimo tempo laikais, tikiuosi pamiršti rutiną ir
kasdieninius rūpesčius. Gal atostogų metu sulėtinsim žingsnį. Montecatini Terme
pasirinkome dėl patogios padėties ir gerų viešbučių kainų. Pirmoji vakarienė
picerijoje Gori Cibus (Corso Giacomo Matteotti 97), pagal įvertinimus 8 vieta
iš 37, staliuko lauke rasti nepavyko. Mieste daug turistų ir visi mėgaujasi
maistu.
4 diena (Rugpjūčio 23d).
Kelionė po Toskaną. 147 km –2,5 val vairavimo. Montecatini Terme- Lucca- Castelnuovo di Garfagnana- Montecatini
Terme.
Pirmas rytas, kai niekur neskubame. Svarbiausi Toskanos regiono miestai: Florencija, Arezzo, Grosseto, Livorno, Lucca, Massa, Pisa, Pistoia, Prato ir Siena. Per metus regionas sulaukia iki 10 milijonų turistų iš viso pasaulio. Ir mūsų šeima įsiliejo į didžiulį turistų vandenyną. Informacijos apie Toskanos regioną yra labai daug, stengiausi perskaityti kuo daugiau sudarant maršrutą. Net 6 vietovės yra UNESCO paveldas.
Lucca –
miestas, kuriame gimė kompozitorius
Džiakomas Pučinis, jis dar vadinama
100 bokštų miestu. Lukos senamiestis aptvertas masyvia akmenine siena. Ši
XVI a. pradėta statyti raudonų plytų siena, vadinama Mura di Lucca, yra
Renesanso laikų paminklas. TIC yra jau už akmeninės sienos prie Porta Elisa
(Elisos vartai). Sukame ratus apie gynybinę Lukos sieną, ieškome vietos
mašinai. Neišdrįsome važiuoti į
senamiesčio vidų ir ten ieškoti stovėjimo aikštelių. Gauname senamiesčio
žemėlapį ir ramiomis gatvelėmis vingiuojame tarp senųjų pastatų, už posūkių
netikėtai atsiveria St. Martin katedra,
nedidelės aikštės: piazza Napoleone, piazza San Michele ir kiti ilgaamžės
miesto istorijos liudininkai. Kylame į šalia katedros esantį bokštą. Lukos
gatvių voratinklis po truputį pildosi turistais, gatvės muzikantais, įvairiais
žonglieriais ir juokdariais, kyla triukšmas ir kaitra.
Lukos gatvės ir aikštės |
Aplink ovalią Amfiteatro aikštę stovi namai,
žymėdami senojo amfiteatro ribas. Praėjimo arkos namų fasaduose simbolizuoja vartus,
pro kuriuos kadaise gladiatoriai ir žvėrys patekdavo į arena. O dabartinė
aikštė kitokia linksmybių vieta, žmonės mėgaujasi bendravimu, maistu ir geru
vynu.
Lukos amfiteatro aikštė |
Labai patiko, kad po kavinės skėčiu purškia vėsius vandens lašelius, taip
ir norisi, kuo ilgiau mėgautis gaivumu. Išeidami iš senamiesčio dar žvilgtelim
į Torre Guinigi apaugusį
medžiais. Bokštas su sodu danguje buvo pastatytas 14 amžiuje, kai buvo
populiaru turtingai šeimai turėti asmeninį gynybinį bokštą. Apžiūrėti Lucca senamiestį
galima per 2-3 valandas.
Torre Guinigi |
Vidurdienį
važiuojame į Apuano Alpes. Kaitinant saulei į viršugalvį jau nekyla minčių
pasivaikščioti kalnų takais. Pakeliui į Castelnuovo Di Garfagnana miestelį
kalnuose pamatom viduramžių tiltą ponte della Maddalena, kuris labiau žinomos
dėl savo legendos, kaip Ponte di Diavolo. Sustojame pasigrožėti asimetrišku
tiltu per Serchio upę Borgo a Mozzano miestelyje.
Ponte di Diavolo |
Castelnuovo
Di Garfagnana - nedidelis
miestelis šalia iš kalnų atbėgančios nedidelės Serchio upės, įkurtas VIII
amžiuje. Pagrindiniai lankytini objektai: XII amžiaus Rocca Ariostesca pilis,
XVI amžiuje pastatyta Duomo dei Santi Pietro e Paolo katedra, Kapucinų
vienuolynas, Fortezza di Mont’Alfonso tvirtovė, pastatyta XVI amžiuje.
Vidurdienis miestelyje – ramybės valandėlė, visi užsidarinėja langines,
prasidėjo siesta. Tik keletas turistų drumsčia tylą. Suprantame , kad
tikriausiai ir mums metas pailsėti. Grįžtame poilsiui į viešbutį prie baseino.
Castelnuovo Di Garfagnana |
Šį pusdienį pasiliekame
labiau pažinti Montecatini Terme. Montecatini Terme yra labai populiarus
terminių baseinų kurortas Italijoje, o jo vandenų gydomosios savybės buvo
žinomos dar XVI amžiuje. XVIII amžiuje buvo pastatyti iki dabar išlikę
sveikatingumo centrai nepaprasto grožio interjerais: Tettuccio 1779 m., Bagno
Regio 1773 m. ir Terme Leopoldine 1775 m. Žvalgaisi ir nesupranti, kaip
įvairios figūros susiliejo į harmoniją, kuri šimtus metų džiugina visų akis.
Keliaujant vėsesniu metų laiku, verta išbandyti terminius baseinus ir spa
procedūras. Mes pasirenkame viešbučio baseiną ant gretimo namo stogo. Visai
smagu gulėti baseine ir žvalgytis į namų stogus.
Pailsėjus keliamės į
Montecatini Alto. Pasikėlimas funikulieriumi 1 asmeniui - 7,00 eur. Senasis
Montecatini įsikūręs ant aukštos kalvos, nuo kurios gerai matyti visas slėnis.
Miestas kūrėsi ant kalvos, kad apsisaugoti nuo aplink esančių pelkių,
maliarijos ir pastovių kovų dėl valdžios tarp Lucca, Florence ir Pistoia. Tik kunigaikščiui
Leopoldui išvalius slėnį nuo pelkių, buvo atrasti požeminiai terminiai
vandenys. Montecatini Alto supranti , kad patekai į viduramžių miestą, su
siauromis gatvelėmis, gynybinėmis sienomis, sargybos bokštais. Įdomiausias yra
bokštas su 19 amžiaus laikrodžiu "Romėniško laikrodžio" stiliumi,
kuriame yra tik 6 skaičiai (1,2,3,4,5,6). Dabar viduramžių miestas traukia turistus
restoranų gausa ir gero toskanietiško vyno taure.
Po valandos leidžiamės į slėnį vakarieniauti.
Šiam vakarui pasirenkame restoraną Piaza del Popolo aikštėje „Donchisciotte
Montecatini“. Jo įvertinimas yra 9 iš visų
mieste esančių kavinių. Reikia net pastovėti eilėje, jei nesi rezervavęs
staliuko. Mėgaujamės lengva vakariene : Raviolo di bufala al ragù classico, Risotto
mantecato con porcino, Tortello ripieno di branzino con pomodorini al basilico.
Nuostabus šiltas vakaras žvakių šviesoje.
5 diena (Rugpjūčio 24d).
Kelionė po Toskaną. 200 km –3,5 val vairavimo.
Montecatini Terme- Pisa- Voltera - Montecatini Terme.
Ryte pabundi ir giliai giliai įtrauki pinijų
kvapą. Šiandien mūsų laukia Pisa ir Voltera. 50 km greitkeliu įveikiam per
mažiau nei valandą. Navigacija greitai atveda iki Campo dei Miracoli, ir
ieškome vietos automobiliui. Parkuojamės prie senamiesčio sienos. Nors vėliau
supratome, kad buvo galima važiuoti arčiau, šalia paminklo Leopoldo I,
parkingas kainuoja tik 0,60 eur/valanda.
Artėjant prie Stebuklų lauko, turistinė srovė
vis tirštėja, ir jau nereikia jokių nuorodų, būsi nuneštas teisinga
kryptimi. Dar tik 10 valanda ryto,
bet Campo dei Miracoli jau pilna
turistų, bandančių išgelbėti Svyrantį
bokštą (Torre Pendente). Iki bokšto rekonstrukcijos, kuri pasibaigė
prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, bokštas buvo pakrypęs 5,5 laipsnio. Šiuo
metu jis yra pakrypęs 3,99 laipsnio, o tai reiškia, kad šio bokšto viršūnė yra
beveik 4 metrais nutolusi nuo pamatų. Akyse bokštas pasviręs daugiau nei
nuotraukose. Svarbiausi aikštės pastatai
yra Duomo (katedra) ir krikštykla bei Campo Santo kapinės. Karštis ir žmonių
galybė įveikia mūsų kantrybę, pradingsta noras keltis į svyrantį bokštą, ar
stovėti eilėje dėl patekimo į katedrą. Pasidžiaugiame puodeliu espreso ir tolyn
į kelią.
Išvažiavę iš Pizos SR 439 keliu pagaliau
pamatome taip ilgai lauktus Toskanos atviručių vaizdus : keliai į sodybas su
kiparisais, didžiuliai šiaudų ritiniai rausvo arimo fone.
Mintimis grįžtu į
tolimus laikus : jau 9 amžiuje prieš Kristų dabartinėje Toskanos teritorijoje
apsigyveno etruskai. Šiandieninių turistų dievinamuose miestuose – Volteroje,
San Džiminjane, Populonijoje – etruskai sausino pelkes ir pradėjo statyti
pirmuosius namus. Voltera (Velathri – etruskų miesto pavadinimas) iškilusią ant
kalno pastebėjome iš toli. Etruskai
siekdami apsaugoti savo teritoriją nuo priešų surentė 7,3 km fortifikavimo
sieną. Sukame ratus apie senąją miesto
dalį, visi parkingai pilni. Pagaliau nusišypso laimė, šalia Porta Docciola
randame laisvą vietą (apie senamiestį yra 7 parkingai). Dabar 150 m laiptais į
kalną esant +33C temperatūros. Gelbėja
tik lengvas vėjelis ir aukštų pastatų pavėsis. Pažintį su etruskų miestu
pradedame nuo Piazza dei Priori ir pagrindinės katedros Santa Maria Assunta
(romaniškos architektūros fasadas su renesanso interjeru), sukame link Porta
all`Arco ( seniausi ir geriausiai išlikę etrukų vartai). Sustojame trumpam
poilsiui Via Matteottti gatvėje vienoje iš kavinių. Iš tolo apžiūrime masyvią
1474 m pastatytą masyvią Mediči tvirtovę, kuri dabar yra sustiprinto rėžimo
kalėjimas. Siauros kalvotos gatvelės, iš
visur besismelkiantis karštis, rausvai rudos spalvos su kiparisų žvakėmis –
tokia yra Toskana rugpjūčio mėnesį.
Voltera |
Grįžtant, netikėtai prieš La Sterza gyvenvietę
pamatom nuorodą link Andrea Bocelli Teatro del Silenzio. Sustoti kelkraštyje
nėra vietos net trumpam. Bet per akimirką supranti kokia amžinybės atmosfera
supa kraštovaizdį. Tikriausiai, todėl kartą metuose užburtos minios Andrea
Bocelli gerbėjų atkeliauja į Teatro del Silenzio.
6 diena (Rugpjūčio 25 d).
Kelionė po Toskaną. 210 km –3 val vairavimo.
Montecatini Terme- La Spezia – Lerici - Montecarlo - Montecatini
Terme.
Šiandien keliaujame į Cinque
Terre. 8,30 išvažiuojame link La Spezia. 100 km
greitkeliu prabėga akimirksniu žvalgantis į medžiais apaugusias kalvas. La
Spezia prisiparkuojame požeminiame parkinge netoli geležinkelio stoties. Saulė
jau kepina negailestingai. Įbėgame į traukinių peroną ir pamatome susirangusią
eilę lyg spagečiai puode prie Cinque Terre Point. Visi kantriai stovi eilėje
norėdami įsigyti Cinque Terre Card. Nesuprantu kada tie turistai atostogauja.
Dar tik pusę dešimt, o jų visur tiek daug. Bandau suprasti kas mūsų laukia. TIC
gaunu informaciją, kad eilėje stovėsim apie dvi valandas, ir net du pėsčiųjų keliai
iš keturių yra uždaryti (tarp Corniglia
ir Manarola, bei Manarola – Riomaggiore). Keturių asmenų šeimai
nuvažiavimas ir pasivaikščiojimas kainuotų apie 100 eurų. Bandome neprarasti
vilties, bet valandą išstovėjus eilėje, ir jai judant super lėtai,
nusprendžiame pakeisti dienos planą.
Važiuojame prie jūros į
pliažą. TIC rekomenduoja nedidelį miestelį Lerici – Ligūrijos Rivjeroje. Lerici
pasitinka užimtais parkingais. Keletas ratų aplink senamiestį ir randame
vietelę pačiame centre. Parkingo kaina -
2,50 eur/valanda. Pliažas tęsiasi palei visą pakrantę, bet daug žmonių
susirangę ant akmenų lyg salamandros. Tuoj paaiškėja keisto vaizdo priežastis: įėjimas į smėlio pliažą kainuoja 16,00 eur
asmeniui, už gultą ir skėti reikia mokėti papildomai (skėčio ir gulto kaina jau
neįdomi). Prabangus, privatus Eco del Mare paplūdimys. Viešajame paplūdimyje ir
mes susirandame keletą didesnių akmenų, ir įsitaisome ant jų. Vanduo ir dangus neapsakomo žydrumo. Porą
valandų pramirkstame vandenyje. Apsižvalgome po Lerici senamiestį, kylantį į kalną
. Gynybinė pilis nuo 1152 metų saugojo La Spezia įlanką, o dabar pilyje
įsikūręs paleontologijos muziejus.
Lerici |
Pasinaudoję lankstinuku
Strada del Vino, susitariame dėl vyno degustacijos anglų kalba Fattoria di
Montechiari Montecalo (LU) apylinkėse. Vieną svarbią smulkmeną praleidome,
nepasidomėjome - degustacijos kaina. Fattoria di Montechiari įsikūrusi ant
kalvos tvirtovės vietoje, užima 22 ha kalvos šlaito, iš kurių 10 ha sudaro Chardonnay,
Pinot noir, Sauvingnon, Cabernet Sauvingnon, Cabernet Franc ir tradicinės
raudonos Sangiovese vynuogynai. Pasitinka malonus šeimininkas, mūsų jau laukia
dar keletas degustacijos dalyvių. Šeimininkas nuoširdžiai vedžioja po visą ūkį,
vynuogynus, vyno rūsius, pasakoja apie vyno gamybos procesą. Mums labai įdomu,
kaip laistomi vynuogynai. Gauname atsakymą, kiek dievas duoda, o šią vasarą dievas
davė 3 valandas. Drėgmės atneša rytinis rūkas nuo jūros, drėgmę saugo specialūs
priedai į dirvožemį. Sužinojom keletą faktų, kuo mažesni putojančio vyno
burbuliukai tuo jis ilgiau išlaikytas. Balti vynai brandinami 7 mėnesius, o
raudonieji vynai – iki 16 mėnesių. Degustacijos salė įrengta Toskanos stiliumi.
Prie vynų mums patiekia vieno kąsnio užkandžių, alyvuogių ir aliejaus. Fattoria
di Montechiari galima įsigyti vynus ir aliejų (http://www.montechiari.it/)
Fattoria di Montechiari |
Kelionė,
tai pats protingiausias ir maloniausias būdas susipažinti su ypatinga ir
svetinga Italijos sritimi, pačiam atsidurti šitame mikrokosmose, turinčiame
savotišką skonį, ir lėtą vyno degustavimo ritmą. Toskanos negalima neįsimylėti,
ten apsilankęs palieki gabalėlį savo sielos, o vietoj jo pasiimi dalelę
Toskanos dvasios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą