Vasaros Atostogos Austrijos Alpėse. II dalis

4 diena (Birželio 26 d.) Austrija:  Dorfgastein- Spiegelsee- Taxenbach kriokliai

Išaušo gražus saulėtas rytas. Mus visus netikėtai pažadina bažnyčios laikrodis. Nelieka jokių abejonių : žygiuosime į kalnus. Pasirenkame taką Nr.11 –Spiegelsee. Iš miestelio einame prie keltuvų Solarbadstase – Bergbahnstase gatvėmis. Perkame bilietą iki vidurinės stotelės Gipfelbahn Fulseck ( kainą 1 žmogui į viršų su nuolaida – 13,50 Eur). Mes renkamės keltuvus- kabinas, nes keliaujame su šunimi. Šuo keliamas keltuvu nemokamai ir nėra jokių apribojimų. Vasaros ir žiemos žemėlapiai skiriasi dėl keltuvų linijų (vasarą keltuvų yra mažiau). Visi ramiai žvalgomės į atsiveriančius Alpių vaizdus apšviestus saulės. 

Šalia pėsčiųjų kopimo tako yra žvyruotas dviračių kelias. Keltuvu pakylame į 900 m aukštį, iki  Spiegelsee lieka dar 900 m. Šalia keltuvų stoteles yra kalnų troba Wengeralm, skirta pailsėti ir pasistiprinti (ryte pusryčiaujančių nesimato). Mūsų žygis Alpių pievomis link ežero užtruko apie 1,5 valandos. Vis aukštyn ir aukštyn, bet nei nuotraukos nei filmuoti vaizdai niekada neperteikia patirto gamtos grožio. Ir prieš akis atsiveria idiliškas Spiegelsee ežero vaizdas pietinėje Fulseck kalno pusėje. Oro temperatūra nukrenta iki +5, išsitraukiame pirštines ir šalikus. Apie ežerą įrengtos poilsio vietos, suoliukai. Atsivėręs ežero ir kalnų grožis, sukelia nepakartojamus jausmus, kuriuos gali patirti tik būdamas kalnuose.

Spiegelsee

Prie keltuvo stotelės yra įrengtos žaidimų zonos šeimoms su vaikais, taip įvairios pramogos žmonėms, kurie pasikėlė keltuvais iki Fulseck (2033m) kalno viršūnės. Nuo čia galima rinktis keletą variantų nusileidimui iki apačios. Vienas iš jų - takas Nr.10 (Arltorl – Pilzweg), eidami užtruksite apie 3 valandas. Takas eis per šiaurinę Fulseck kalno pusę, pakeliui rasite Heumoosalm smuklę. Takas atves iki vidurinės keltuvo stotelės ir keltuvu pasieksite Dorfgastein. Kitas takas prasideda taip pat kaip ir Nr. 10, vėliau pereina į 9 taką (Schuhflicker) , ir norint pasiekti miestelį, reikia dar pasukti link 8 tako. Vietiniai gyventojai patarė išbandyti pasivaikščiojimą tarp Fulseck kalno ir Schuhflicker kalno viršūnės, ir nusileisti vidurinės stotelės keltuvu. Tai turėtų užimti apie  5 valandas ėjimo. Mes pasirenkame paprasčiausią variantą nusileidimą dviračių taku iki keltuvų. Ir kas labiausiai nustebino, kad nusileidimo bilietas yra dvigubai pigesnis tik 7,50 Eur žmogui. Pradžioje net pagalvojome, kad apsigavome. Kopti sunkiau į viršų, tai ir bilietas brangesnis (viskas apgalvota iki smulkmenų). Vyras pasiliko nusileisti taku, nes lyg sportinio krūvio buvo per mažai. Nusileidimas buvo labai status ir aštrus.

Pailsėjus, pradėjome galvoti kur dar nulėkti per likusį pusdienį. Netoli nuo mūsų slėnio galima pamatyti Taxenbach ( Kitzlochklammstrasse , 5660 Taxenbach) krioklius. Matyt dar mažai buvo kopimo kalnų takais, nusprendėme kopti laiptais. Iki Kitzlochklamm tarpeklio 15 km/14 min automobiliu, įvedus adresą į navigaciją tikrai tiksliai atves iki parkingo. Bilietas vienam asmeniui -6.00 eur, šuo įleidžiamas nemokamai. Kitzlochklamm tarpeklis ( 1,5 km) yra vienas gražiausių šiose Alpių apylinkėse. Tvirtos į aukštį kylančios uolos, krištolo skaidrumo vanduo, apsamanoję akmenys sukuria laukinį ir romantišką tarpeklio grožį. Pasileidžiame ir mes tvarkingais, mediniais laipteliais, tiltais ir uolų tuneliais grožėtis tekančiu vandens srautu. Labiausiai užburiantis vaizdas atsiveria nuo tilto, ilgai grožimės riaumojančia krioklio magija. Pastaba: važiuojant reikia pasidomėti darbo laiku ( vasaros metu įleidžia iki 18 val),  pasivaikščiojimui skirkite apie 2 valandas.

Po vakarienės važiuojame pasivaikščioti į Bad Hofgastein (8 km ir kelios minutės automobiliu.)  Bad Hofgastein yra istorinis slėnio centras, išsaugojęs viduramžiais statytą Šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Kurortas garsėja gydomosiomis terminėmis versmėmis, daugelis viešbučių turi terminius baseinus bei Spa centrus. Jei yra galimybė, tai labai patogu apsigyventi tokiame viešbutyje. Nors kiekviename miestelyje yra viešas terminis baseinas ir Spa.

Miestelis pasirodė jaukesnis ir gyvesnis nei Dorfgastein, radome centrinę aikštę, pėsčiųjų zoną, kaizerio biustą, įvairių kavinių bei restoranų, parduotuvių.

5 diena (Birželio 27 d.) Austrija: Dorfgastein- Zell am See – Dorfgastein – Bad Gastein              90 km – 2,5 val

                      Lietus, lietus, lietus. Važiuojame į Zell am See. Celis prie ežero yra vasaros sostinė, Austrijos kurortų sostinė. Nusprendžiame apvažiuoti visą Zeller ežerą, pradedame nuo rytines ežero pusės. Kelias bėga visai šalia ežero, poilsio apartamentai tai vienoje tai kitoje kelio pusėje. Yra galimybės per 2-3 valandas apeiti ežerą, beveik visur įrengti takeliai. Vietomis įrenti nedideli pliažiukai. Gražiose vietose nėra galimybės pastatyti mašinos ir pasivaikščioti. O vėliau palei ežero krantą eina geležinkelis. 1875 metais atidarius geležinkelį į regioną plūstelėjo turistai. Atvažiuojame į miesto centrą. Zell am See nėra labai daug ką apžiūrėti architektūros atžvilgiu. Kaip visada pasiimame miesto žemėlapį ir žygiuojame tiesiomis gatvėmis. Sunkūs debesys leidžiasi vis žemyn, artėja lietus. Skubėdami apžiūrime miesto rotušę, seniausią miesto bokštą, šv. Hipolito bažnyčią. Dar spėjame iki lietaus pasivaikščioti promenada palei Zeller ežerą. Vietiniai gyventojai deklaruoja, kad ežero vanduo yra labai švarus ir jį galima gerti. Miestelis austriškai tvarkingas, daug pensionų, kavinių, rankų darbo gaminių parduotuvių (jas mėgstu apžiūrėti). Bet tikriausiai svarbiausia yra tai kad mieste net iš trijų vietų kelia į viršūnę, todėl daugybę vaikščiojimo trasų. Nusileidę sunkūs lietaus debesys vėl keičia planus, keltis į viršūnę nebegalim, Grossglockner (didysis varpas) kelias jau antrą kartą paskendęs pieno miglose.

Grįžtame į Dorfgastein. Lietus aprimsta. Pietaujame namuose, nes apartamentuose yra virtuvė. Atėjo laikas aplankyti trečią slėnio miestelį Bad Gastein. Bad Gastein yra vadinamas Austrijos Monte Karlu, Baden Badenu garsėjantis istoriniu imperijos palikimu ir radono gydyklomis (nuo 1825 metų). Važiuojant keliu jaučiasi , kad kylame į kalną, nes miestas yra 1 km aukštyje. Jau iš tolo matyti Belle Epoque architektūra. Pastatai išsidėstę keliais aukštais palei kalną. Greit randame parkingą ir leidžiamės vingiuota gatve apžiūrėti Bad Gastein. Apima keistas jausmas atsidūrus tarp didingų Austrų imperijos pastatų, kai pastebi, kad didžioji dalis jų apleisti ir nebenaudojami. Miestas bando pridengti seniai nevarstomas pastatų duris. Centre patraukia vandens šniokštimo garsas, tai 341m aukščio krioklys. Įspūdingai atrodo galingai krentantis vanduo per stačias uolas, o tykštantis purslai magiškai traukia artyn. Toliau einame link Sankt Nikolaus bažnyčios - gražaus vėlyvojo gotikinio stiliaus statinio akims ir sielai. Patekti vidun galima tik darbo valandomis, o mes kaip visada ne laiku. Norėdami dar pasigrožėti įkalnėje išsidėsčiusiu Bad Gastein kylame aukštyn Kaiser Wilhelm promenada. Kadaise Bad Gastein buvo mėgstamas Europos monarchų kurortas, septintame dešimtmetyje praradęs savo žavesį. Taip ir skamba seno animacinio filmuko dainos žodžiai: „Kadaise kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis gražuolis arklys...“

Bad Gastein

6 diena (Birželio 28 d.) Austrija: Dorfgastein

Lietinga diena nuo pat ryto. Oro prognozė nepalieka jokių vilčių, kad baigsis lietus. Debesys nusileido į kiemą. Po pietų imame skėčius ir einame pasivaikščioti po kaimelį Alte Strasse.

Kadangi naudingos informacijos apie vaikščiojimo takus negavome turistų centre, dalinuosi informacija, kurią surinkau keliones metu. Dorfgastein yra vienas vasarinis uždaras keltuvas, vienas dviračių takas (11km) į kalną (Fulseck). Bad Hofgastein yra vienas vasarinis uždaras keltuvas link Mauskarspitze, Spa centrai ir baseinai, dviračių takai kalnuose ( 5km, 7km). Bad Gastein – du keltuvai (atviras ir uždaras), dviračių takai kalnuose (6 km, 8 km, 11 km). Tarp miestelių yra patogus susiekimas autobusu. Svarbiausia TIC pasiimti slėnio žemėlapį ir susiplanuoti savo maršrutą, apgalvojant visas detales (autobuso stotelė, parkingas).

Dorfgastein

7 diena (Birželio 29 d.) Austrija: Dorfgastein – Werfen – Bad Hofgastein – Bad Gastein - Bad Hofgastein – Dorfgastein

Vėl lietingas rytas. O rytoj jau turime išvykti, nes suplanuota nakvynė Čekijoje. Lietus, lietus, lietus. Bandome važiuoti į Zalcburgą, bet lietus tik intensyvėja, smarkėja. Nusprendžiame grįžti į Dorfgastein, pakeliui sustojame Werfen. Apie Werfen nežinome nieko, bet nuo kelio aukštai ant kalno matome Hohenwerfen tvirtovę. Išeiname pasivaikščioti po miestelį su skėčiais. Tuščia tuščia pagrindinė gatvė, prie TIC pasiimame planą. Vartydami lankstinuką sužinome, kad Werfen garsėja Eisriesenwelt ledo urvais, „Muzikos garsų“ takais ir  Hohenwerfen tvirtove. Į urvus su šunimi nepateksime, taip pat ir tvirtovėje pasivaikščiosim tik po jos kiemą. O lietus neleidžia eiti į kalną. Apsukę ratą tuščiomis gatvėmis grįžtame į mašiną. Artėjant prie Dorfgastein lietus rimsta. Todėl iš kart nusprendžiam leistis į žygį pėsčiomis. Mašiną paliekame Bad Hofgastein. Pasidaliname į dvi komandas: vyras su šunimi ir mes su dukra. Vyras su šunimi Achen promenada (23) išeina į Bad Gastein (atstumas 8 km). Mes su dukra liekame Bad Hofgastein pasivaikščioti po suvenyrų parduotuves. Po valandos autobusu važiuojame į Bad Gastein. Ir mūsų jau laukia pirmoji komanda prie  Sankt Nikolaus bažnyčios. Jų takas ėjo slėnio apačioje palei Gasteiner upelį. Trumpa atokvėpio minutė ir sukame link Kaiser Wilhelm promenados , o toliau link 24 tako  Gasteiner Hohenweg. Takas eina pakankamai tiesiai, kyla ir leidžiasi visai nedaug. Iš lėto tarp galingų eglių skarų atsiveria vaizdas į slėnį. Slėnį užgulęs rūkas alsuoja Alpių mistika. Ištirpę vaizdai rūke, tekančio vandens garsai   kuria žodžiais sunkiai apsakomą grožį. Per dvi valandas įveikiame aštuonis kilometrus.

Kelias kalnuose iš Bad Gastein į Bad Hofgastein

8 diena (Birželio 30 d.) Austrija: Dorfgastein – Salzburg – Česky Krumlov. 303 km – 3,5 val vairavimo

Keliamės anksčiau. Šiandien laukia Zalcburgas ir mažai žinomas Česky Krumlov. Po valandos mes jau Zalcburge. Į navigaciją kaip visada įvedame turistų biuro adresą (Mozartplatz 5, 5020 Salzburg). Netoli randame ir parkingą. Pasiėmėme miesto planą, nors šiame mieste esame ne pirmą kartą, planuojame čia praleisti kelias valandas ir dukrai parodyti nors kiek Mocarto miesto. Žemėlapyje pažymėjo tik keletą punktų: Mocerto aikštę, Zalcburgo katedrą, Getreidegasse gatvę ir Mirabell sodus. Už mūsų apžiūros rato liko : aukštai virš miesto iškilusi Hohensalzburg tvirtovė, Nonnberg ir Kapucinų vienuolynai, Mulln bažnyčia. Daugiausia turistų susispietę Getreidegasse gatvėje prie Mocarto namo, kiek daugiau ramybės ir erdvės Mirabell soduose. Kelios valandos pralekia greit, paliekame pilną turistų senamiestį. Mūsų šuo kaip visada reaguoja į lagaminus traukiamus senamiesčio grindiniu ir garsiai šaukiančius vaikus. Todėl šioje kelionėje ypatingai gerai jaučiamės gamtoje.

Mirabele sodai Zalcburge

Išvažiuojam A1 keliu pro Lincą. Iki Česky Krumlov tik 200 km, greitkeliu tai tik 2 valandos. Apsistojame pensione Albatros. Booking.com pensionas įvertintas tik 8.0 taškais, o aš palikau dar žemesnį įvertinimą: dėl seno namo girgždančių medinių laiptų, skurdžių pusryčių bei nepatogaus parkingo. Bet yra ir pliusų: nebrangu ir senamiestis arti.

                             Apie Česky Krumlov yra labai daug miestą liaupsinančios informacijos. Todėl  renkamės čia praleisti gerą pusdienį. Senamiestis išsidėstęs ant Vltavos upės S raidės formos kranto. Tai vienas gražiausių Čekijos ir Centrinės Europos miestelių minimas istoriniuose šaltiniuose nuo 1253 m. Pirmieji žemės ir pilies savininkai buvo lordai Krumlovai (pavadinimas kildinamas iš vokiško žodžio, reiškiančio „kreivą pievą“). Ir mes pasileidžiame vingriomis gatvelėmis, tiesiog jausdami šimtmečių dvasią. Apžvalgos aikštelėje žvelgdami į magiškus raudonų čerpių stogus, viduramžių, renesanso ir baroko epochų architektūros pastatus, matome daug panašumo su Vilniumi. Turistams siūloma apžiūrėti miestelį keliaujant pėsčiomis, karietomis ar plaukiant upe baidarėmis arba plaustais. Pilies prieigose supratome, kad su šunimi į vidų nepateksime (net apžiūrėti pilies kiemą). Tada pasukame link pilies parko, bet ir čia nepatenkame, nes lankytojus įleidžia tik iki 19 valandos. Nusprendžiame vakarieniauti, nors užduotis ne iš lengvųjų, nes reikia rasti vietą, kur galima atsiskaityti kortele ir įleistų su šunimi. TripAdvisor pagalba randam gerai įvertintą restoraną „Papa‘s living“ ir dar labiau apsidžiaugiame, kai įleidžia su augintiniu. Maistas buvo nuostabus, jauki restorano terasa ant upės kranto – kuo geriausi atsiliepimai apie  „Papa‘s living“ restoraną. Palei Vltavos upės krantą galima pasivaikščioti Rybarska taku arba kitais. Susigundome paragauti visų skanaujamu desertu: mielinės cinamono tešlos  ragelis įdarytas vaisiais, ledais ir plakta grietinėle. Greitai prabėgo pusdienis Pietų Bohemijos mieste. Jei keliaujate per Pietų Bohemiją, neaplenkite Česky Krumlov senamiesčio.

Česky Krumlov

8 diena (Liepos 1 d.) Čekija-Lenkija.  Česky Krumlov – Tabor - Motel Gościnny Gaj.  900 km – 9,5 val vairavimo

                      Po beveik bemiegės nakties (šuo lojo ant vaikų bėgiojančių mediniais laiptais), pusryčiaujame pensione. Pajudame link Tabor miestelio už 90 km (1valanda kelyje).

Nedaug informacijos randu apie pakeliui esantį Tabor miestelį. Gal būt ir sužavėjo jo įkūrimo istorija. 15 amžiuje Taboras (Tábor) buvo įkurtas kaip idealus Viduramžių miestas, kuris būtų valdomas pagal Dievo įstatymus. Miestui buvo suteiktas net ir biblinis pavadinimas pagal Taboro kalną, esantį netoli Nazareto, Izraelyje. O šalia esantis ežeras, pavadintas Jordano upės vardu. Vėlyvą vasaros sekmadienio rytą labai tuščia Tabor senamiestyje. Kai nesijaučia miesto gyvenimas ir įspūdžiai labai dviprasmiški. Vieni klaidžiojame labirintą primenančiomis senamiesčio gatvelėmis. Centrinėje Žižkovo aikštėje puikuojasi senoji gotikinė Rotušė (dabar Husitų muziejus) ir gotikinė Viešpaties persikūnijimo bažnyčia. Į Kotnovo pilį pasižiūrėjome iš tolo, pasigrožėjome Jordano užtvanka, kuri yra seniausia Centrinėje Europoje. Po geros valandos, negavę nei kavos , nei pyragaičių (Moccacafe kavinė), nes neturėjome grynųjų pinigų ( eurai netinka) išvažiuojame iš Tabor. Janské Lázně – įspūdingas lajų takas, tačiau šunys ten neįleidžiami. Susidūrimas su Čekija mūsų šeimai visada sukelia problemų: turistai keliaujantis su augintiniu ir neturintys grynųjų pinigų nėra pageidaujami.

Tabor. Pietų Bohemija

Priimame sprendimą Čekijoje sustojimų nebedaryti. Dar neturėjome sprendimo, kur stosime vakare. Todėl žiūrint į žemėlapį tiesiausias kelias atrodė link Vroclavo Lenkijoje. Čekija turi tik keletą greitkelių, todėl maršrutą braižo dideliu lanku, bet nurodo, kad sugaišime mažiau laiko. Todėl važiuojame pagal google navigaciją per Turnovą ir Liberecą. Įvažiavus į Lenkiją pro Kopaczow 7 km 354 keliu važiuoti neįmanoma. Google navigacija nežinojo, kad 354 kelyje gali nepataisomai sugadinti mašiną. Todėl tą Lenkijos kampą geriau aplenkti ir važiuoti kitais keliais.

Noras pasiekti namus kuo greičiau vis didėja, todėl vėl keičiame planą, pravažiuojame Vroclovą ir važiuojame maksimumą kilometrų iki Motel Gościnny Gaj už Varšuvos. Motelyje yra kambariai skirti apsistoti su augintiniu. Iki namų lieka 555km.

9 diena (Liepos 2 d.) Lenkija – Lietuva. 555 km , 6 val vairavimo

Nuo Marijampolės pasukame link Jurbarko 187 – 137 keliu. Rekomenduoju visiems aplenkti Via Baltica kelią. Šios kelionės atradimas.