4 diena (Birželio 26
d.) Austrija: Dorfgastein- Spiegelsee-
Taxenbach kriokliai
Išaušo gražus saulėtas rytas. Mus visus
netikėtai pažadina bažnyčios laikrodis. Nelieka jokių abejonių : žygiuosime į
kalnus. Pasirenkame taką Nr.11 –Spiegelsee. Iš miestelio einame prie keltuvų
Solarbadstase – Bergbahnstase gatvėmis. Perkame bilietą iki vidurinės stotelės
Gipfelbahn Fulseck ( kainą 1 žmogui į viršų su nuolaida – 13,50 Eur). Mes
renkamės keltuvus- kabinas, nes keliaujame su šunimi. Šuo keliamas keltuvu
nemokamai ir nėra jokių apribojimų. Vasaros ir žiemos žemėlapiai skiriasi dėl
keltuvų linijų (vasarą keltuvų yra mažiau). Visi ramiai žvalgomės į
atsiveriančius Alpių vaizdus apšviestus saulės.
Šalia pėsčiųjų kopimo tako yra žvyruotas dviračių kelias. Keltuvu pakylame į 900 m aukštį, iki Spiegelsee lieka dar 900 m. Šalia keltuvų stoteles yra kalnų troba Wengeralm, skirta pailsėti ir pasistiprinti (ryte pusryčiaujančių nesimato). Mūsų žygis Alpių pievomis link ežero užtruko apie 1,5 valandos. Vis aukštyn ir aukštyn, bet nei nuotraukos nei filmuoti vaizdai niekada neperteikia patirto gamtos grožio. Ir prieš akis atsiveria idiliškas Spiegelsee ežero vaizdas pietinėje Fulseck kalno pusėje. Oro temperatūra nukrenta iki +5, išsitraukiame pirštines ir šalikus. Apie ežerą įrengtos poilsio vietos, suoliukai. Atsivėręs ežero ir kalnų grožis, sukelia nepakartojamus jausmus, kuriuos gali patirti tik būdamas kalnuose.
Šalia pėsčiųjų kopimo tako yra žvyruotas dviračių kelias. Keltuvu pakylame į 900 m aukštį, iki Spiegelsee lieka dar 900 m. Šalia keltuvų stoteles yra kalnų troba Wengeralm, skirta pailsėti ir pasistiprinti (ryte pusryčiaujančių nesimato). Mūsų žygis Alpių pievomis link ežero užtruko apie 1,5 valandos. Vis aukštyn ir aukštyn, bet nei nuotraukos nei filmuoti vaizdai niekada neperteikia patirto gamtos grožio. Ir prieš akis atsiveria idiliškas Spiegelsee ežero vaizdas pietinėje Fulseck kalno pusėje. Oro temperatūra nukrenta iki +5, išsitraukiame pirštines ir šalikus. Apie ežerą įrengtos poilsio vietos, suoliukai. Atsivėręs ežero ir kalnų grožis, sukelia nepakartojamus jausmus, kuriuos gali patirti tik būdamas kalnuose.
Spiegelsee |
Prie keltuvo stotelės yra įrengtos žaidimų
zonos šeimoms su vaikais, taip įvairios pramogos žmonėms, kurie pasikėlė
keltuvais iki Fulseck (2033m) kalno viršūnės. Nuo čia galima rinktis keletą
variantų nusileidimui iki apačios. Vienas iš jų - takas Nr.10 (Arltorl –
Pilzweg), eidami užtruksite apie 3 valandas. Takas eis per šiaurinę Fulseck
kalno pusę, pakeliui rasite Heumoosalm smuklę. Takas atves iki vidurinės
keltuvo stotelės ir keltuvu pasieksite Dorfgastein. Kitas takas prasideda taip
pat kaip ir Nr. 10, vėliau pereina į 9 taką (Schuhflicker) , ir norint pasiekti
miestelį, reikia dar pasukti link 8 tako. Vietiniai gyventojai patarė išbandyti
pasivaikščiojimą tarp Fulseck kalno ir Schuhflicker kalno viršūnės, ir
nusileisti vidurinės stotelės keltuvu. Tai turėtų užimti apie 5 valandas ėjimo. Mes pasirenkame
paprasčiausią variantą nusileidimą dviračių taku iki keltuvų. Ir kas labiausiai
nustebino, kad nusileidimo bilietas yra dvigubai pigesnis tik 7,50 Eur žmogui.
Pradžioje net pagalvojome, kad apsigavome. Kopti sunkiau į viršų, tai ir
bilietas brangesnis (viskas apgalvota iki smulkmenų). Vyras pasiliko nusileisti
taku, nes lyg sportinio krūvio buvo per mažai. Nusileidimas buvo labai status
ir aštrus.
Pailsėjus, pradėjome galvoti kur dar
nulėkti per likusį pusdienį. Netoli nuo mūsų slėnio galima pamatyti Taxenbach (
Kitzlochklammstrasse , 5660 Taxenbach) krioklius. Matyt dar mažai buvo kopimo
kalnų takais, nusprendėme kopti laiptais. Iki Kitzlochklamm tarpeklio 15 km/14
min automobiliu, įvedus adresą į navigaciją tikrai tiksliai atves iki parkingo.
Bilietas vienam asmeniui -6.00 eur, šuo įleidžiamas nemokamai. Kitzlochklamm
tarpeklis ( 1,5 km) yra vienas gražiausių šiose Alpių apylinkėse. Tvirtos į
aukštį kylančios uolos, krištolo skaidrumo vanduo, apsamanoję akmenys sukuria
laukinį ir romantišką tarpeklio grožį. Pasileidžiame ir mes tvarkingais,
mediniais laipteliais, tiltais ir uolų tuneliais grožėtis tekančiu vandens srautu.
Labiausiai užburiantis vaizdas atsiveria nuo tilto, ilgai grožimės riaumojančia
krioklio magija. Pastaba: važiuojant reikia pasidomėti darbo laiku ( vasaros
metu įleidžia iki 18 val),
pasivaikščiojimui skirkite apie 2 valandas.
Po vakarienės važiuojame pasivaikščioti į
Bad Hofgastein (8 km ir kelios minutės automobiliu.) Bad Hofgastein yra istorinis slėnio centras,
išsaugojęs viduramžiais statytą Šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Kurortas garsėja
gydomosiomis terminėmis versmėmis, daugelis viešbučių turi terminius baseinus
bei Spa centrus. Jei yra galimybė, tai labai patogu apsigyventi tokiame
viešbutyje. Nors kiekviename miestelyje yra viešas terminis baseinas ir Spa.
Miestelis pasirodė jaukesnis ir gyvesnis
nei Dorfgastein, radome centrinę aikštę, pėsčiųjų zoną, kaizerio biustą,
įvairių kavinių bei restoranų, parduotuvių.
5 diena
(Birželio 27 d.) Austrija: Dorfgastein- Zell am See – Dorfgastein – Bad
Gastein 90 km – 2,5 val
Lietus, lietus, lietus.
Važiuojame į Zell am See. Celis prie ežero yra vasaros sostinė, Austrijos
kurortų sostinė. Nusprendžiame apvažiuoti visą Zeller ežerą, pradedame nuo rytines
ežero pusės. Kelias bėga visai šalia ežero, poilsio apartamentai tai vienoje
tai kitoje kelio pusėje. Yra galimybės per 2-3 valandas apeiti ežerą, beveik
visur įrengti takeliai. Vietomis įrenti nedideli pliažiukai. Gražiose vietose nėra
galimybės pastatyti mašinos ir pasivaikščioti. O vėliau palei ežero krantą eina
geležinkelis. 1875 metais atidarius geležinkelį į regioną plūstelėjo turistai. Atvažiuojame
į miesto centrą. Zell am See nėra labai daug ką apžiūrėti architektūros
atžvilgiu. Kaip visada pasiimame miesto žemėlapį ir žygiuojame tiesiomis
gatvėmis. Sunkūs debesys leidžiasi vis žemyn, artėja lietus. Skubėdami
apžiūrime miesto rotušę, seniausią miesto bokštą, šv. Hipolito bažnyčią. Dar
spėjame iki lietaus pasivaikščioti promenada palei Zeller ežerą. Vietiniai
gyventojai deklaruoja, kad ežero vanduo yra labai švarus ir jį galima gerti.
Miestelis austriškai tvarkingas, daug pensionų, kavinių, rankų darbo gaminių
parduotuvių (jas mėgstu apžiūrėti). Bet tikriausiai svarbiausia yra tai kad
mieste net iš trijų vietų kelia į viršūnę, todėl daugybę vaikščiojimo trasų.
Nusileidę sunkūs lietaus debesys vėl keičia planus, keltis į viršūnę nebegalim,
Grossglockner (didysis varpas) kelias jau antrą kartą paskendęs pieno miglose.
Grįžtame
į Dorfgastein. Lietus aprimsta. Pietaujame namuose, nes apartamentuose yra
virtuvė. Atėjo laikas aplankyti trečią slėnio miestelį Bad Gastein. Bad Gastein
yra vadinamas Austrijos Monte Karlu, Baden Badenu garsėjantis istoriniu
imperijos palikimu ir radono gydyklomis (nuo 1825 metų). Važiuojant keliu
jaučiasi , kad kylame į kalną, nes miestas yra 1 km aukštyje. Jau iš tolo
matyti Belle Epoque architektūra. Pastatai išsidėstę keliais aukštais palei
kalną. Greit randame parkingą ir leidžiamės vingiuota gatve apžiūrėti Bad
Gastein. Apima keistas jausmas atsidūrus tarp didingų Austrų imperijos pastatų,
kai pastebi, kad didžioji dalis jų apleisti ir nebenaudojami. Miestas bando
pridengti seniai nevarstomas pastatų duris. Centre patraukia vandens šniokštimo
garsas, tai 341m aukščio krioklys. Įspūdingai atrodo galingai krentantis vanduo
per stačias uolas, o tykštantis purslai magiškai traukia artyn. Toliau einame
link Sankt Nikolaus bažnyčios - gražaus vėlyvojo gotikinio stiliaus statinio
akims ir sielai. Patekti vidun galima tik darbo valandomis, o mes kaip visada
ne laiku. Norėdami dar pasigrožėti įkalnėje išsidėsčiusiu Bad Gastein kylame
aukštyn Kaiser Wilhelm promenada. Kadaise Bad Gastein buvo mėgstamas Europos monarchų
kurortas, septintame dešimtmetyje praradęs savo žavesį. Taip ir skamba seno
animacinio filmuko dainos žodžiai: „Kadaise kadaise, tos dienos negrįš, buvau
aš jaunutis gražuolis arklys...“
Bad Gastein |
6 diena (Birželio 28 d.) Austrija:
Dorfgastein
Lietinga diena nuo pat ryto. Oro prognozė nepalieka
jokių vilčių, kad baigsis lietus. Debesys nusileido į kiemą. Po pietų imame
skėčius ir einame pasivaikščioti po kaimelį Alte Strasse.
Kadangi
naudingos informacijos apie vaikščiojimo takus negavome turistų centre,
dalinuosi informacija, kurią surinkau keliones metu. Dorfgastein yra vienas
vasarinis uždaras keltuvas, vienas dviračių takas (11km) į kalną (Fulseck). Bad
Hofgastein yra vienas vasarinis uždaras keltuvas link Mauskarspitze, Spa
centrai ir baseinai, dviračių takai kalnuose ( 5km, 7km). Bad Gastein – du keltuvai
(atviras ir uždaras), dviračių takai kalnuose (6 km, 8 km, 11 km). Tarp
miestelių yra patogus susiekimas autobusu. Svarbiausia TIC pasiimti slėnio
žemėlapį ir susiplanuoti savo maršrutą, apgalvojant visas detales (autobuso
stotelė, parkingas).
Dorfgastein |
7 diena
(Birželio 29 d.) Austrija: Dorfgastein – Werfen – Bad Hofgastein – Bad Gastein
- Bad Hofgastein – Dorfgastein
Vėl lietingas rytas. O rytoj jau turime
išvykti, nes suplanuota nakvynė Čekijoje. Lietus, lietus, lietus. Bandome
važiuoti į Zalcburgą, bet lietus tik intensyvėja, smarkėja. Nusprendžiame
grįžti į Dorfgastein, pakeliui sustojame Werfen. Apie Werfen nežinome nieko,
bet nuo kelio aukštai ant kalno matome Hohenwerfen tvirtovę. Išeiname
pasivaikščioti po miestelį su skėčiais. Tuščia tuščia pagrindinė gatvė, prie
TIC pasiimame planą. Vartydami lankstinuką sužinome, kad Werfen garsėja
Eisriesenwelt ledo urvais, „Muzikos garsų“ takais ir Hohenwerfen tvirtove. Į urvus su šunimi
nepateksime, taip pat ir tvirtovėje pasivaikščiosim tik po jos kiemą. O lietus
neleidžia eiti į kalną. Apsukę ratą tuščiomis gatvėmis grįžtame į mašiną.
Artėjant prie Dorfgastein lietus rimsta. Todėl iš kart nusprendžiam leistis į
žygį pėsčiomis. Mašiną paliekame Bad Hofgastein. Pasidaliname į dvi komandas:
vyras su šunimi ir mes su dukra. Vyras su šunimi Achen promenada (23) išeina į
Bad Gastein (atstumas 8 km). Mes su dukra liekame Bad Hofgastein pasivaikščioti
po suvenyrų parduotuves. Po valandos autobusu važiuojame į Bad Gastein. Ir mūsų
jau laukia pirmoji komanda prie Sankt
Nikolaus bažnyčios. Jų takas ėjo slėnio apačioje palei Gasteiner upelį. Trumpa
atokvėpio minutė ir sukame link Kaiser Wilhelm promenados , o toliau link 24
tako Gasteiner Hohenweg. Takas eina
pakankamai tiesiai, kyla ir leidžiasi visai nedaug. Iš lėto tarp galingų eglių
skarų atsiveria vaizdas į slėnį. Slėnį užgulęs rūkas alsuoja Alpių mistika.
Ištirpę vaizdai rūke, tekančio vandens garsai kuria žodžiais sunkiai
apsakomą grožį. Per dvi valandas įveikiame aštuonis kilometrus.
Kelias kalnuose iš Bad Gastein į Bad Hofgastein |
8 diena (Birželio 30 d.) Austrija:
Dorfgastein – Salzburg
– Česky Krumlov. 303 km – 3,5 val vairavimo
Keliamės anksčiau.
Šiandien laukia Zalcburgas ir mažai žinomas Česky Krumlov. Po valandos mes jau
Zalcburge. Į navigaciją kaip visada įvedame turistų biuro adresą (Mozartplatz
5, 5020 Salzburg). Netoli randame ir parkingą. Pasiėmėme miesto
planą, nors šiame mieste esame ne pirmą kartą, planuojame čia praleisti kelias
valandas ir dukrai parodyti nors kiek Mocarto miesto. Žemėlapyje pažymėjo tik
keletą punktų: Mocerto aikštę, Zalcburgo katedrą, Getreidegasse gatvę ir
Mirabell sodus. Už mūsų apžiūros rato liko : aukštai virš miesto iškilusi Hohensalzburg
tvirtovė, Nonnberg ir Kapucinų vienuolynai, Mulln bažnyčia. Daugiausia turistų
susispietę Getreidegasse gatvėje prie Mocarto namo, kiek daugiau ramybės ir
erdvės Mirabell soduose. Kelios valandos pralekia greit, paliekame pilną
turistų senamiestį. Mūsų šuo kaip visada reaguoja į lagaminus traukiamus
senamiesčio grindiniu ir garsiai šaukiančius vaikus. Todėl šioje kelionėje
ypatingai gerai jaučiamės gamtoje.
Mirabele sodai Zalcburge |
Išvažiuojam A1 keliu pro Lincą. Iki Česky
Krumlov tik 200 km, greitkeliu tai tik 2 valandos. Apsistojame pensione
Albatros. Booking.com pensionas įvertintas tik 8.0 taškais, o aš palikau dar
žemesnį įvertinimą: dėl seno namo girgždančių medinių laiptų, skurdžių pusryčių
bei nepatogaus parkingo. Bet yra ir pliusų: nebrangu ir senamiestis arti.
Apie
Česky Krumlov yra labai daug miestą liaupsinančios informacijos. Todėl renkamės čia praleisti gerą pusdienį.
Senamiestis išsidėstęs ant Vltavos upės S raidės formos kranto. Tai vienas
gražiausių Čekijos ir Centrinės Europos miestelių minimas istoriniuose
šaltiniuose nuo 1253 m. Pirmieji žemės ir pilies savininkai buvo lordai
Krumlovai (pavadinimas kildinamas iš vokiško žodžio, reiškiančio „kreivą
pievą“). Ir mes pasileidžiame vingriomis gatvelėmis, tiesiog jausdami šimtmečių
dvasią. Apžvalgos aikštelėje žvelgdami į magiškus raudonų čerpių stogus,
viduramžių, renesanso ir baroko epochų architektūros pastatus, matome daug
panašumo su Vilniumi. Turistams siūloma apžiūrėti miestelį keliaujant
pėsčiomis, karietomis ar plaukiant upe baidarėmis arba plaustais. Pilies
prieigose supratome, kad su šunimi į vidų nepateksime (net apžiūrėti pilies
kiemą). Tada pasukame link pilies parko, bet ir čia nepatenkame, nes lankytojus
įleidžia tik iki 19 valandos. Nusprendžiame vakarieniauti, nors užduotis ne iš
lengvųjų, nes reikia rasti vietą, kur galima atsiskaityti kortele ir įleistų su
šunimi. TripAdvisor pagalba randam gerai įvertintą restoraną „Papa‘s living“ ir
dar labiau apsidžiaugiame, kai įleidžia su augintiniu. Maistas buvo nuostabus, jauki
restorano terasa ant upės kranto – kuo geriausi atsiliepimai apie „Papa‘s living“ restoraną. Palei Vltavos upės
krantą galima pasivaikščioti Rybarska taku arba kitais. Susigundome paragauti
visų skanaujamu desertu: mielinės cinamono tešlos ragelis įdarytas vaisiais, ledais ir plakta
grietinėle. Greitai prabėgo pusdienis Pietų Bohemijos mieste. Jei keliaujate
per Pietų Bohemiją, neaplenkite Česky Krumlov senamiesčio.
Česky Krumlov |
8
diena (Liepos 1 d.) Čekija-Lenkija. Česky Krumlov – Tabor - Motel Gościnny Gaj. 900 km – 9,5 val vairavimo
Po beveik bemiegės nakties
(šuo lojo ant vaikų bėgiojančių mediniais laiptais), pusryčiaujame pensione. Pajudame
link Tabor miestelio už 90 km (1valanda kelyje).
Nedaug informacijos randu apie pakeliui
esantį Tabor miestelį. Gal būt ir sužavėjo jo įkūrimo istorija. 15 amžiuje
Taboras (Tábor) buvo įkurtas kaip idealus Viduramžių miestas, kuris būtų
valdomas pagal Dievo įstatymus. Miestui buvo suteiktas net ir biblinis
pavadinimas pagal Taboro kalną, esantį netoli Nazareto, Izraelyje. O šalia
esantis ežeras, pavadintas Jordano upės vardu. Vėlyvą vasaros sekmadienio rytą
labai tuščia Tabor senamiestyje. Kai nesijaučia miesto gyvenimas ir įspūdžiai
labai dviprasmiški. Vieni klaidžiojame labirintą primenančiomis senamiesčio
gatvelėmis. Centrinėje Žižkovo aikštėje puikuojasi senoji gotikinė Rotušė
(dabar Husitų muziejus) ir gotikinė Viešpaties persikūnijimo bažnyčia. Į
Kotnovo pilį pasižiūrėjome iš tolo, pasigrožėjome Jordano užtvanka, kuri yra
seniausia Centrinėje Europoje. Po geros valandos, negavę nei kavos , nei
pyragaičių (Moccacafe kavinė), nes neturėjome grynųjų pinigų ( eurai netinka) išvažiuojame
iš Tabor. Janské Lázně – įspūdingas lajų takas, tačiau šunys ten neįleidžiami.
Susidūrimas su Čekija mūsų šeimai visada sukelia problemų: turistai
keliaujantis su augintiniu ir neturintys grynųjų pinigų nėra pageidaujami.
Tabor. Pietų Bohemija |
Priimame sprendimą Čekijoje sustojimų
nebedaryti. Dar neturėjome sprendimo, kur stosime vakare. Todėl žiūrint į žemėlapį
tiesiausias kelias atrodė link Vroclavo Lenkijoje. Čekija turi tik keletą
greitkelių, todėl maršrutą braižo dideliu lanku, bet nurodo, kad sugaišime
mažiau laiko. Todėl važiuojame pagal google navigaciją per Turnovą ir Liberecą.
Įvažiavus į Lenkiją pro Kopaczow 7 km 354 keliu važiuoti neįmanoma. Google
navigacija nežinojo, kad 354 kelyje gali nepataisomai sugadinti mašiną. Todėl
tą Lenkijos kampą geriau aplenkti ir važiuoti kitais keliais.
Noras pasiekti namus kuo greičiau vis
didėja, todėl vėl keičiame planą, pravažiuojame Vroclovą ir važiuojame
maksimumą kilometrų iki Motel Gościnny
Gaj už Varšuvos. Motelyje yra kambariai skirti apsistoti su augintiniu. Iki
namų lieka 555km.
9 diena (Liepos 2 d.) Lenkija –
Lietuva. 555 km , 6 val vairavimo
Nuo Marijampolės pasukame
link Jurbarko 187 – 137 keliu.
Rekomenduoju visiems aplenkti Via Baltica kelią. Šios kelionės
atradimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą