Gotlandas. Stokholmas. Visby. Burės

                      Kalėdinis laikotarpis tai lyg atokvėpis tarp darbo ir poilsio. Taip pat metas prisiminti buvusias keliones. Ne tiek daug informacijos galima rasti apie Gotlando salą ir jo sostinę Visby, nes visas dėmesys yra sukoncentruotas į Stokholmą ir kitus didesnius Švedijos miestus. Šalia esantis Gotlandas, dažniausiai lankomas buriuotojų ir nedaug kas žino apie nuostabią atostogų salą Baltijos jūroje. Man teko laimė net du kartus aplankyti Gotlandą ir abu kartus su burine jachta. Bandysiu atgaivinti kelionės jūra prisiminimus į Gotlandą ir Stokholmą.

                      Šiek tiek prisiminimų ir patarimų keliautojams jūra. Artimiausias atstumas nuo Klaipėdos iki Gotlando Hoburg rago yra apie 110 mylių (220 km) ir artimiausi uostai Burgsvik bei Hammarshagenhallar. Apie Gotlandą (salos ilgis 140 km ) yra 15 burinėms jachtoms pritaikytų uostų, todėl nesunku rasti prieglobstį po buriavimo nakties.

Mūsų kelionės tikslas yra Gotlandas, Stokholmas ir jo archipelagas, todėl pirmas sustojimas suplanuotas po 150 mylių Gotlande. Pučiant šiaurės rytų vėjui, išėjome kryptimi 333⁰  link Farosund šiaurinėje salos dalyje. Į kelionę leidomės su laiko patikrintais draugais. Kad niekas netrukdytų apkabinti begalinio horizonto ir džiaugtis jūra, išeinant per jūros vartus nepamirštam vaistų Dramina arba Sea-legs. Farosund pasiekėme per 22 valandas, maksimalus užfiksuotas laivo greitis 8,6 mazgo (jachtos ilgis 34 pėdos).

                      Farosund uostelio budintis pasitinka iš karto ir padeda prišvartuoti laivą, paaiškiną tvarką. Po 22 valandų makalavimosi jūroje norisi nusiprausti ir pamiegoti porą valandų. Nors užmerkus akis girdisi vantuose ir virvėse kaukiantis vėjas, besidaužančios bangos į laivo bortą, saldus poilsis padeda sukaupti jėgų.  Saulės, vėjų ir vikingų sala svetinga kiekvienam atvykstančiam. Surasta informacija apie salą šiek tiek nustebino: ši koralinės kilmės iš nuosėdinių uolienų sudaryta sala atkeliavo į Baltiją nuo pusiaujo ir slenka link žemyno.  Farosund yra nedidelė kaimo tipo gyvenvietė. Tačiau uoste nieko netrūksta: dušai ir tualetai tvarkingi. Išsinuomoti automobilio nėra galimybės (artimiausia nuoma Visbyje), nusprendžiame salą apžiūrėti grįždami namo.

Farosund jachtų uostas

                      Anksti ryte keliame bures link Stokholmo archipelago. Išeiti iš uostelio nebuvo taip lengva, laivas stovėjo šonu, stiprus vėjas spaudė laivą prie krantinės. Sulaukėme pagalbos ir patarimų iš kaimyninių jachtų. Po keletos manevrų sėkmingai atsiplėšėme nuo krantinės. Stiprus bet palankus pietų – pietryčių vėjas, skraidina jachtą link archipelago. Leidžiantis saulei (apie 21 val) pasiekiame Sandon salą ir karališką Sandhamn jachtklubą (įveikėme 88 mylias). Išlipę į krantą sužinome , kad laisvų vietų jachtai nėra. Tada lieka vienintelis variantas: užimti tuščią nuolatinių laivų vietą. Po kelių valandų tenka peršvartuoti laivą, nes grįžo šeimininkai. Sekanti tuščia vieta buvo sėkminga, niekas netrukdė iki ryto.

                      Po pusryčių einam apžiūrėti salos ir miestelio. Tvarkingai įrengtas jachtklubas, medžiu išklota krantinė, vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonija ir daug poilsiaujančių švedų savo laivuose.

Sandhamn

                     Artėjant vidurdieniui vėl keliame bures. Kelionės jūra maršrutą rinkosi vyrai, kad būtų palanku ir saugu valdyti laivą, nes jiems dviem tenka pagrindinis darbas.  Tiksli navigacija yra svarbi, tikrinant gylį mūsų pasirinktam maršrute, nes akmenuotas ir uolėtas dugnas bei krantas kelia pavojų jachtai. Iki Stokholmo 34 mylios. Aplink nuostabūs pakrantės vaizdai, mažyčiai švedų poilsio nameliai lyg dekoracijos padėtos ant akmens. Archipelagą sudaro apie 30 000 salų ir salelių. Salų dydis labai varijuoja, kai kurios užima vos kelis kvadratinius metrus, o didesnėse yra įsikūrę miesteliai.

 Maršrutas vingiuoja pro Vaxholm, salyno sostinę. Dėmesį traukia 1549 metais pastatyta įspūdinga pilis, dabar esanti gretimoje saloje šalia pačio miesto. Nusprendžiame nestoti ir grožėtis  gamta plaukiant.

Nežinomos vietos, besikeičiantis vėjas ir laivų gausybė neleidžia buriuoti, plaukiame su vienu grotu ir varikliu. Jei jau vykstate į Stokholmą ar Vaxholmą, paplaukioti keltu ar kitu laivu po salyną tikrai rekomenduojama. Nepraleisti progos pamatyti nuostabias uolėtas salas, susipažinti su švedų kultūra, gamta.

                      Prieglobstį Stokholme randame Djurgarden salos Navigationssallskapet uostelyje (Ryssviksvägen 12, 11521 Stockholm, Švedija) toliau nuo centro (4 km iki senamiesčio pėsčiomis). Šalia Vazos muziejaus esantis uostas buvo beviltiškai pilnas įvairiausių laivų. Kelios pastabos jachtų uostui: Wifi beveik neveikia, prie dviejų dušų nusidriekia ilgos eilės ryte ir vakare (nekarališkos paslaugos).

                      Namų darbus apie Stokholmą esu  pasiruošusi, ir žinau, kad tai yra gausybės muziejų miestas. Miesto kortelės (http://www.mystockholmpass.com/how-it-works/) neperkame, nes ruošiamės praleisti tik 2,5 dienos mieste ir aplankyti du populiariausius muziejus. Vakare pėsčiomis  patraukiame į karališko senamiesčio širdį Gamla Stan salą. Smagu stebėti besimėgaujančius švedus vakaro šiluma, vyno taure krantinėje ar sočia vakariene su šeima.

Poilsis Stokholmo krantinėje

                      Sekančią dieną lankome Skansen (Djurgarden sala) – panašu į mūsų Rumšiškės. Trobos, turgaus aikštė, net bažnyčia perkeltos iš Švedijos skirtingų regionų, skirtingų laikmečių. Ir labiausiai patiko, kad darbuotojai aprengti pagal laikmetį ir lyg artistai atlieka savo roles.  http://www.skansen.se/en/kategori/English

Skansen - muziejus po atviru dangum

     Po pietų einame į vieną įspūdingiausių muziejų pasaulyje: Vaza muziejus (Vasamuseet), kur eksponuojamas autentiškas XVII amžiaus laivas, specialiai jam pritaikytose patalpose. Tenka pastovėti eilėje prie bilietų. http://www.vasamuseet.se/sv/Sprak/Lietuvos-/. Pastatą – muziejų, kuris lankytojams duris atvėrė 1990 metais atskirsite iš tolo dėl raudonų stiebų, kyšančių pro juodą stogą. Nuotraukos viduje nesigauna kokybiškos dėl blausaus apšvietimo. Apšvietimas, temperatūra, drėgmė ir kiti parametrai yra reguliuojami, siekiant maksimaliai apsaugoti autentišką laivą nuo suirimo. Trumpa laivo istorija: 1628 metų rugpjūčio 10 dieną didžiulis karinis laivas iškėlė bures ir pasiruošė palikti Stokholmo uostą. Jis buvo ką tik pastatytas ir pavadintas „Vaza“ pagal valdančiosios  dinastijos herbą. Šios iškilmingos progos garbei buvo saliutuojama iš patrankų, stovinčių abiejų bortų liukuose. Kai galingas laivas lėtai plaukė link uosto vartų, staiga pakilo stiprus vėjas. Laivas pasviro, bet atsitiesė. Kitas stiprus vėjo gūsis apvertė laivą ant šono. Vanduo pliūptelėjo į laivą per atidarytus patrankų liukus. Laivas nuskendo. Tik po 333 metų laivas Vaza buvo iškeltas ir vėl išvydo dienos šviesą.   Vaza muziejuje rasite ne tik laivą, čia saugoma didelė dalis Švedijos kultūros istorijos. Kaip švedai gyveno tais laikais, galima pamatyti apžiūrėjus eksponuojamus laivo įgulos narių daiktus, rastus kartu su laivo nuolaužomis.

Laivo Vaza muziejus

                   Kitą dieną vėl nardome senamiesčio gatvelėmis. Vidurdienį (12val) stebime karališkosios sargybos pasikeitimo ceremoniją. Ateiti reikia anksčiau, nes žmonių būna nemažai ir visi nori filmuoti, fotografuoti. Greitai krenta į akis, kad karališkos gvardijos laikysena toli iki idealo. Ištvermės nebuvimas ir kažkokia nepakankamai prižiūrėta išvaizda  neduoda galimybės palyginti šiuos jūrų pėstininkus su Londono, Prahos ar Maskvos garbės sargybomis. Stokholmo Karalių rūmai yra didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai. Šiuo metu ten gyvena Švedijos valstybės galva – karalius Karlas XVI Gustavas.

Stokholmo vaizdai

                    Monteliusvagen (navigacija parodo tik kryptį. Galima pasitikslinti  google žemėlapyje) - apie 500 metrų besitęsiantis pėsčiųjų pasivaikščiojimo takas Sodermalm salos dalyje (Ivar Los parke). Romantikai tikrai turės ką veikti. Čia atsiveria atviručių išgarsinta panorama į senamiestį, rotušę. Šis takas – garsi piršlybų vieta. Sutikta lietuvė mergina papasakoja, kad šioje miesto dalyje (Sodermalm)  gyvena kūrybinių profesijų žmonės ir tikrai verta paklaidžioti mielomis gatvelėmis ir parkais.

                     Rotušė - miesto simbolis, kurį puošia trys karūnos. Stokholmo rotušėje vyksta Nobelio premijos teikimo ceremonija. Stokholmo miesto rotušę galima aplankyti tik užsisakius specialų turą arba prisijungus prie grupės. Turistai be papildomų registracijų gali aplankyti rotušės bokštą. Mes nusprendžiame nelaukti eilėje, kad prisijungti prie sekančios grupes, todėl apžiūrime tik išorinę komplekso architektūrą.

Stokholmo rotušė

                       Švedijos Parlamento rūmai (Riksdagshuset) - dar vienas įspūdingas pastatas, kurį nuo karališkųjų rūmų skiria tik kanalas. Neoklasikinio stiliaus Riksdago rūmai yra Helgeandsholmen saloje, senamiesčio rajone.

Švedijos Parlamentas

                   Karaliaus sodai yra seniausias parkas Stokholme (Norrmalm dalyje). Jame esantis fontanas vasarą padeda atsigaivinti. Vaikščiojant takeliais ir grožintis gamta apžiūrime Karolio XII statulą, o prie parko yra Karališkosios operos rūmai. Karaliaus sodai populiari susitikimų vieta, kurioje nuolat organizuojami įvairūs koncertai ir festivaliai po atviru dangumi. Mes irgi prisėdame, stebime besiilsinčius žmones, fontane besimaudančius šunis, vakariniam koncertui besiruošiančius muzikantus.

Nepastebimai prabėgo kelios dienos viename iš gražiausių Europos senamiesčių. Kiekvieną vakarą grįždami į uostelį, einame Strandvägen gatve, kuri lietuviškai reiškia „kranto gatvė“, ir žvalgomės į įspūdingos architektūros pastatus.

Strandvagen gatvė

 Ši, palei krantinę nutiesta gatvė – prestižinė, ketvirta pagal brangumą Stokholme.  Elegantiškuose pastatuose įsikūrę viešbučiai, biurai bei gyvenamieji butai, kurių vidutinė kaina yra virš 2 mln eurų. Visur susikalbėjome anglų kalba ir atsiskaitėme banko kortelėmis (tik miesto autobuse nebuvo galimybės atsiskaityti kortele).

                    Sukame savo laivą link Visby Gotlando saloje. Vakare planuojame sustojimą Nynashamn už 44 mylių. Daug abejonių kėlė siauri ir seklūs (3m) praėjimai. Prieš išplaukdami net keletą kartų klausėme vietinių ar pakaks gylio farvateryje mūsų jachtai (laivo grimzlė - 1,9 m) tarp Lannerstasundet ir Baggensstaket sąsiaurių. Ir buvome patikinti, kad sekdami nuorodas,  žymėjimus, turime praplaukti be nuotykių ir pažeidimų. Sėkmingai pavyko praeiti sekliausią vietą mūsų maršrute.

Nynashamn pasiekėme po pietų.  Švartuojantis paaiškėja , kad švartavimosi plūduras yra labai toli ir neužtenka standartinės virvės. Reikėjo skubiai sujungti ir prailginti švartavimosi virvę. Sėkmingai pasiekę krantą, pirmiausia apsilankome pas Uosto budintį (harbour master). Wifi veikia, jachtklubo infrastruktūra nauja, dušo patalpose veikia sauna. Sumokėjus už laivo stovėjimą, gali naudotis visomis paslaugomis be apribojimų. Sužinome, kad mieste įspūdingos architektūros pastatų nėra, tik raudonų plytų Nynashamn bažnyčia pastatyta 1930 metais ant uolos virš uosto. Išsirenkame vieną maršrutą pėsčiomis palei pakrantę. Gamta labai panaši į mūsų Kuršių Neriją.

Nynashamn

                  Ryte jūra lygi lyg stiklas. Laukia 75 mylios plaukimo su varikliu iki Visby uosto. Ramybė, saulė ir vynas. Vakarop pasiekiame Gotlandą. Švartuojamės toli nuo centrinio uosto. Jachtklubo infrastruktūra gerai įrengta. Tik Wifi kaip visur, tai yra , tai nėra.

Visby jachtų uostas

                     Gotlandas tai sala Baltijos jūroje, kurios gamtai du kino genijai suteikė kitą būties formą, pavertė ją žmonijos kultūros ir estetinės atminties dalimi. Uolos, saulė ir vanduo sukuria švytėjimą ir nuotaiką, kurią netrunka pajusti ir tie, kurie nelaiko kameros rankose.

                   Gotlandas tai sala, kurioje vikingai slėpė savo lobius, kurioje gyvena tūkstančiai avių, kurioje yra 94 veikiančios bažnyčios.

                   Pažintį su Gotlandu pradedame nuo jo sostinės Visby, geriausiai išsilaikiusiu ir UNESCO saugomu viduramžių miestu. Turistų informacijos biuras:  Donnerska huset, Donners plats 1, Visby, netoli jachtklubo. Pirmiausia traukiame į senamiestį, pasėdėti kavinėje su švediškos kavos puodeliu, pajusti ore sklandantį rožių krūmų aromatą ir nuo miesto sienos pasižvalgyti į baltas bures horizonte. Vasarą Visby miestas įgauna savitą „veidą“ – gatveles ir apgriuvusias bažnyčias užpildo žmonių šurmulys, vykstančių koncertų garsai, ir atrodo, sustojusi laiko nuovoka, čia žmones daro laimingesnius.  Sudarome nedidelį maršrutą, susižymime mus dominančias vietas. Negaliu atitraukti akių nuo mėlynų gėlių gausos. Eidami link senamiestį juosiančios 3,5 km gynybinės sienos, praeiname rožių gatvelėmis Skogrand ir Fiskargrand, neaplenkiame Botanikos sodo. Užsirašau mėlynųjų gėlių pavadinimą „Salvia nemorosa“ arba šilinis šalavijas.  

Vis norisi eiti ir eiti siaurutėmis miesto gatvelėmis, pasimatuoti ūgį su mažučiais nameliais ir įsiklausyti į istorija alsuojančius akmenis. Miesto siena pradėta statyti XII a. Apie 1300 m. ji buvo perstatyta ir pasiekė dabartinį aukštį, buvo pastatyti charakteringi bokštai.

Visby gynybinė siena

                   Įdomu aplankyti Gotlands Fornsal muziejų (Strandgatan 14, Visby). Čia saugoma didžiausia akmens piešinių kolekcija, vikingų lobiai, apranga. Netikėtai prieš akis atsiveria Stora Toret aikštė, kurioje šv. Kotrynos bažnyčios griuvėsiai, o aplink gausybė restoranų, barų ir vyno rūsių, runomis raižytų akmenų ir žinoma akmeninių avinų. Miesto architektūroje dominuoja šv. Marijos katedra statyta 12 amžiuje,  klaidžiojant gatvelių labirintais aptinki vis kitą žavingą kampelį, dar vienus gynybinės sienos vartus ar bokštą, jaukų skersgatvį, viduramžius menančius pirklių namus ir vis kitos bažnyčios griuvėsius ( Šv. Klemenso, Šv. Nikolojaus, Šv. Gertrūdos, Šv. Jono bažnyčios).

Visby

                   Jei norit papildyti maisto ir gėrimų atsargas, reikia išeiti iš senamiesčio už „sienos“  iki Oster Centrum. Ten rasit maisto prekių parduotuvę, gėrimų „Systembolaget“ parduotuvę, bei kitus prekybos centrus.

Vasarą mašinos nuoma reikia pasirūpinti iš vakaro. Žinomos automobilių nuomos kompanijos turi savo biurus Visbyje. Mes pasinaudojome jachtų uoste esančia nuoma Bil & MC Uthyrningen nuomuodami motorolerius (http://www.uthyrningen.com/en/) ir Mickes Car Rental nuomuodami mašiną  (http://www.mickesbiluthyrning.se/sidor/engelska1.html).

Ryte pasiimam mašiną ir 149 keliu važiuojam į Šiaurinę Gotlando dalį. Žydinčios pievos, ošiantys pušynai bėga pro mašinos langą. Pirmas sustojimas Lickershamn – žvejų kaimelis. Čia randame bangų skalaujamą akmenuotą pakrantę, vienišą jachtų uostą ir begalinę ramybę.

 Keliaujant pakrantėmis, sala atsiskleidžia visu grožiu ir įvairove. Pakeliui už Larbro, vadovaudamiesi kelio ženklais, sustojame apžiūrėti laivo formas primenančius akmeninius ratus. Pagal vieną iš versijų, taip paženklintos žuvusių vikingų vadų kapavietės.

 Mūsų tikslas pasiekti Forio (Faro) Avių salą. Iš Farosund kas pusvalandį mašinas kelia nemokamas keltas, tai lyg kelio pratęsimas. Kartais susidaro nemažos eilės.

 Persikėlę važiuojame link švyturio „Faro fyr“. Tikriausiai nereikėtų stebėtis, kad toje harmonijos oazėje randame Bergmano žemuogių pievelę.

Bergmano žemuogių pievelė

Apvažiavę ratu vieną salos dalį, primenančią mūsų Kuršių Neriją, judame link Langhammar įspūdingų stulpo ar kūgio formos uolų stūksančių Baltijos jūros pakrantėje. Švedai tuos suakmenėjusius koralinius polipus vadina „rauk“`ais. Įspūdingi akmeniniai peizažai keičia vieni kitus Helgumannen, Digerhuvud. Įbridę į vandenį jūron žvalgosi akmeniniai veidai, krante įvairių formų figūros stebi banguojantį horizontą. Saulei leidžiantis, vakaro spinduliai atgaivina pakrantėje rymančias skulptūras, švilpiant šiaurės vakarų vėjams pasigirsta akmenų dainos.

Gotlando Raukai

             Pakeliui sustojame apžiūrėti mažyčių žvejų namelių, skaitome informaciją apie juos. 18– 19 amžiuje prasidėjus žvejybos laikui, žvejai apsigyvendavo tose lūšnelėse visą sezoną. Jos tokios mažytės, kad telpa tik lova, stalas ir kėdė. Moterys su vaikais likdavo dirbti ūkyje. Ir tada supranti koks pragariškai sunkus darbas teko vėjų pagairėje  gyvenusiems žmonėms.

Grįžtame į Gotlando salą ir dar truputį užkabinsime rytines pakrantės. Ties Slite pamatome didžiulį kalkamenio karjerą eksploatuojamą nuo 1871 metų. Iš kalkakmenio švedai gamina cementą.

Važiuojant pastebi kiek akmenų, akmenėlių suartoje dirvoje. Tie akmenukai surenkami ir statomos tvorelės atskirti dirbamus laukus nuo pievų, o ir dekoracijos gražios. Netikėtai gali pamatyti senų apsamanojusių vienuolynų ir bažnyčių griuvėsių. Man įsiminė vaizdas: lauko kavinės staliukai yra statomi tiesiog pievutėje, lyg pas mamą sode. Roma (Rūma) - amatų centras, rankdarbių krautuvėlės. Cistersų vienuolyno griuvėsiuose po atviru dangumi įsikūręs teatras, koncertų salė, veikiantis vasarą.

Grįžtame į Visby. Paskutinis vakaras krante, pasiruošimas rytojaus kelionei namo, tikriname meteorologines prognozes, vandens ir kuro talpyklas. Ryte keliame bures į Klaipėdą, atrodo ramu ir šilta. Netoli kranto dvi salos : didesnioji ir mažesnioji Karlo salos. Abi juos apgultos paukščių. 1880 metais salose įkurtas gamtos rezervatas. Ir praėjus Hoburg ragą, viskas pasikeičia: stiprus 15 – 20 mazgų vėjas, įsisiūbavusios bangos, vėjo kryptis 90⁰ kampu (halfindas). Užfiksavome maksimalų jachtos greitį - 10 mazgų, ir 185 mylias įveikėme per 26 valandas.

Paraštės:

1.      Netoli esančią Gotlando ir Faro salą, pilną ramybės ir harmonijos linkiu pamatyti ir aplankyti visiems.

2.      Į Gotlandą galima patekti ir paprastesniu keliu. Lėktuvu iš Švedijos ar Suomijos skrendant į Visby. Jūros keltu „Destination Gotland“ iš Nynashamn ir Oskarshamn.