Toskana - 4 dalis. Poilsis prie jūros

10-12 diena (Rugpjūčio 29-31 d). Poilsis prie jūros.  0 km –  0 val vairavimo. Marina di Grosseto

Dešimt dienų prabėga akimirksniu. Vietinių miestelių grožis nustelbia vienas kitą. Architektūros šedevrų čia yra tiek daug, kad visko šiame gyvenime nepamatysi, kaip ir nespėsi paragauti viso šio krašto vyno. „Gyvenimas yra gražus“, – norisi kiekvieną kartą sakyti Italijoje.

Todėl sustojome poilsiui prie jūros ir tris dienas buvome tik kurortiniame miestelyje. Nors dar buvo suplanuota aplankyti: Sovana, Pitigliano, Sorano, Saturnia, Semproniano, Porto Santo Stefano, jau neturėjome entuziazmo keliauti plieskiant karštai saulei.

Marina di Grosseto – nedidelis kurortinis miestelis, labiau panašus į Šventosios kurortą Lietuvoje. Buvo pakankamai ramu, netriukšminga ir daug šeimų su vaikais. Jūra gilėja išlėto, todėl šį paplūdimį mėgsta šeimos su mažais vaikais. Netoli miestelio Maremma parkas, aplink  visur pinijų kvapas. Šis buvęs žvejų kaimelis prie Tirėnų jūros pasižymi gražiais pliažais, švariu vandeniu (Gauta mėlynoji FEEE vėliava). Manau TripAdvisor rekomendacija dėl viešbučio yra teisinga. Lola Piccolo yra 3 iš 7 B&B viešbučių. Tiesa, dar reikia mokėti už pliažą, gultus ir skėčius. Jei jau visai striuka tai - yra paliktos nemokamos zonos, kuriose gali prisiglausti su savo rankšluosčiu. Aplink apie 76 restoranai ir picerijos, tai keletą vakarienių buvo tikrai neblogų, bet angliškai kalba nedaug. Pramogos irgi niekuom neišsiskiria: būriavimo mokykla, grupiniai sportiniai užsiėmimai, jodinėjimas. Marina di Grosseto – tipiškas lėtam poilsiui skirtas miestelis, kurių yra visose pasaulio pakrantėse.

Tik vieną vakarą, tik toks prisiminimas

13 diena  (Rugsėjo 1 d.) Kelionė  link namų. 372 km – 4,45 val vairavimo. Marina di Grosseto – Abbey of San Galgano – Padova

                      Išvažiuojam anksti ryte link Paduvos. Už valandos pirmas sustojimas San Galgano vienuolyne. Gaivus rytas nuteikia ramiam pasivaikščiojimui. Mašiną paliekame tuščiame parkinge. Kiparisų takas veda link seno cistersų vienuolyno sienų, gamtos apsuptyje. 

San Galgano vienuolynas

 Šalia ant kalvos Švento Galgano garbei pastatyta bažnyčia, o pats šventojo vardas apipintas legendomis. Šalia vienuolyno ant kalvos jis įsmeigė savo kardą, atsisakė riterio gyvenimo (norėjo taikos) ir tapo atsiskyrėliu. Išlikę gotikiniai vienuolyno sienų fragmentai atrodo įspūdingai. Turistai visada čia grįžta dėl kelių priežasčių : dėl gotikinės architektūros, operos festivalių po atviru dangumi ir stebuklingo kardo akmenyje. 

                      Apie 300 km iki Paduvos, žvalgomės į Toskanos gamtovaizdį ir skubame į dar vieną piligrimų traukos centrą. Paduva – neįtikėtino grožio ir atmosferos, klasikinis Italijos miestas. Apsistojame paprastame gyvenamųjų namų rajone toliau nuo Paduvos centro (B&B Al Ponte). Mašiną paliekame parkinge adresu :Prato Della Valle 54, šalia šventos Justinos vienuolyno ir vienos didžiausių aikščių Europoje. Turistų informacinis biuras senamiesčio viduryje : Piazzetta Cappellato Pedrocchi, 35122 Padova.

                      Paduja- tai švento Antano miestas, Veneto regiono sostinė. Tai pažintį ir pradedam nuo prabangiausios bazilikos krikščioniškame pasaulyje (Piazza del Santo 11, Padova). Bazilika su minareto pavidalo smailėmis ir bizantiniais kupolais, pastatyta švento Antano Paduviečio palaikams saugoti. Ir mes atsistojame į eilę, kad iš arčiau apžiūrėti susipynusius gotikos ir romantikos elementus, didįjį altorių su Donatello reljefais, vaizduojančiais šventojo stebuklus. Po truputį įtraukia nepaprasta senamiesčio atmosfera.

                      Einame gilyn į senamiesčio širdį: trys aikštės Piazza delle Erbe, Piazza delle Frutta, Piazza dei Signori. Piazza dei Signori aikštėje randame paminklą Dantei, Palazzo del Comune rūmus ir Torre dei Lamberti bokštą. O aplink aikštę baltų staltiesių staliukai, laukia vakaro klientų.

Paduva

  Nuo viduramžių aikštėse Piazza delle Erbe ir Piazza delle Frutta vyksta spalvingi turgūs. O šiandien studentai sutūpę aikštės pakraščiuose ruošiasi mokslo metų pradžiai, viename iš seniausių Paduvos Universitetų ( Universitete dirbo garsus astronomas Galijejo Galilėjus). Dar viena Padujos įžymybė – Cappella degli Scrovegni . Enrico Scrovegni  koplyčią pastatė 1303 m. vildamasis savo tėvą, buvusį palūkininką, apsaugoti nuo Dievo ir žmonių pasmerkimo. Tai – gana siauras pastatas, nuo grindų iki lubų ištapytas Džoto (Giotto) (1266 – 1337 m.) freskomis.

                      Dar viena ypatinga Padujos vieta - „Caffe Pedroochi“, XIX a. pastatyta žymiausio to meto architekto Džiuzepės Jappelli. Ji garsi visoje Italijoje, nes jos durys XIX amžiuje niekada neužsidarydavo (kavinė be durų). Tarp pastovių lankytojų buvo galima sutikti Balzaką, Stendalį. Laikai keičiasi: ji jau nedirba non – stop, elegantiška vieta, kurioje jau nesilanko studentai. Tačiau čia geriama ypatinga kava, ji mėtinio skonio. Į pieną įmaišoma gietinėlė, kuri savo ruoštu sumaišyta su mėtų sirupu. Tikrai užeikite į vieną žymiausių Europos kavinių. Grįžtame į parkingą Via Roma gatve, kurioje daug jaukių kavinių. Temstant miestas tuštėja, rimsta miestiečių klegesys.

Paduvos aikštės

14-15 diena  (Rugsėjo 2-3 d.) Kelionė  link namų. 1958 km – 20,5 val vairavimo.  Padova – Portschach am Worthersee – Ostrava –Klaipėda

                      Anksti ryte pakylame ilgai kelionei namo. Dabar dvi paros beveik non-stop vairavimo. Paskutinis sustojimas Italijoje, trumpas poilsis ir paskutinis esspreso  puodelis. Kurą nusprendžiame piltis Austrijoje, išsukame iš greitkelio link  Portschach am Worthersee. Ir visai netikėtai patenkame į ramų vasaros kurortą prie ežero. Skiriame pusvalandį miestelio apžiūrėjimui, iš tolo apžiūrime elegantiškas vilas. Alpės ir Worther ežeras sukuria nuostabią atostogų atmosferą.

                      Alpių vaizdai, sukelia įvairiausių minčių ir tikriausiai sekanti šeimos kelionė bus į Austrijos Alpes.

                      Austriją praskrendame dideliu greičiu, sustodami keliose poilsio aikštelėse. Jei kelias uždarytas remontui, tai matyti ir dirbantys darbininkai. Priešingai nei Italijoje ar Čekijoje, uždaryti dešimtys kilometrų, ir nevyksta jokie darbai.

                      Vakarop įvažiuojame į Ostravą. Miesto prieigos nekelia pasitikėjimo. Kažkaip Čekijoje mums visada keista aplinka ir atmosfera. Viešbutis Maria šalia istorinio miesto centro (500m). Atvykus  į viešbutį iš karto pastebiu perspėjimus, kad automobilio negalima palikti gatvėje, dėl kriminalinės aplinkos mieste. Ir vėl Čekija.

                      Paskutinę dieną iki namų lieka 1000 km, 1000 žingsnelių.Kadangi Lenkijos keliai gerėja ir greitėja, tą paskutinį tūkstantį įveikiam per 12 valandų.

Toskana - 3 dalis, Po kaitria Toskanos saule. Chianti regionas

8 diena (Rugpjūčio 27 d). Kelionė po Chianti regioną 118 km – 2 val vairavimo.  Greve in Chanti – Radda in Chianti- San Džiminjani (Sam Gimignano) – Siena

                      Palikę karščiu alsuojančią Florenciją (Firenze), skubame link Chianti regiono. Norime nors akies krašteliu užkabinti tą raudono dirvožemio žemės gabalėlį. Svarbiausi Chianti Classico zonos miesteliai: Radda, Greve, Castellina ir Gaiole. Nakvynei pasirenkame Greve in Chianti miestelį, kuris dar vadinamas vartais į Chianti regioną ir įsikūręs šalia vyno kelio Chiantigiana. Kuo nakvynės vieta arčiau miestelio centro tuo ji brangesnė, turistų rugpjūčio mėnesį gausu, todėl pasirinkimas nedidelis. Apsistojame Montechiari viloje. Nusiplauname karštas kelionės dulkes ir vakarėjant traukiame į pagrindinę miestelio aikštę Piazza Mateoti. Kaip ir visi Toskanos miesteliai Greve žavi savo atmosfera, jaukūs nameliai tarp alyvmedžių ir kiparisų su čerpių stogais,  o atkalnėse surikiuoti vynuogynai. Išsaugota senoji miestelio dvasia traukia turistus ir kelia vietinių pasididžiavimą.

Greve in Chanti stogai

                             Trikampė turgaus aikštė Mateoti – viena įdomiausių vietų. Aikštės centre stovi keliautojo Giovani da Verrazzano, atradusio Niujorko įlanką, skulptūra. Šalia Comune di Greve puikuojasi juodas gaidys, regiono vyndarių simbolis. Aplink aikštę įsikūrusios vyno krautuvėlės : La Bottega del Chanti Classico, Dolceforte di Martini Allegra, picerijos , osterijos. Bet viena įdomiausių aikštės vietų – Antica Macelleria Falorni (senoji mėsinė) – įkurta 1729 metais ir veikianti iki  šių dienų, prekiaujanti tradiciniais kiaulienos gaminiais. Prie įėjimo visus pasitinka didžiulis šernas, o įėjus į vidų pamatai palubėje kabančias kumpius, česnakų ir svogūnų kasas. Parduotuvės rūsyje įrengta sūrių ekspozicija. Besimaišantys stiprūs mėsos ir brandinamų sūrių kvapai, vaikus greit išveja iš parduotuvės. Vyno muziejus jau uždarytas. Todėl traukiame vakarieniauti į Picos restoraną „La Cantina“: itališka pica buvo be priekaištų.

Greve in Chanti

                             Pasirenkame apžiūrėti dar vieną Chanti Classico miestelį Radda in Chianti. Siaurais  vingiuotais keliais neskubėdami ir besižvalgydami į sušukuotus vynuogynų laukus, iš tolo primenančius dygsniuotą antklodę. Labai gaila, kad pakeliui nėra apžvalgos aikštelių. Giliai kalvose pasislėpęs Radda in Chianti miestukas iškyla tarp Arbia ir Pesa slėnių, iš tolo matyti rausvai rudi pastatai tarp kiparisų. Senasis centras visai mažytis, vos viena išilgai kertanti gatvė. Šeštadienį joje šurmuliuoja amatininkai, dailininkai. Į šonus vedančiose gatvelėse gausu vynotekų, enotekų, vietinio maisto parduotuvių. Nesunkiai suradome senovinį tunelį – gatvelę po namais. Tikra atgaiva požeminėje gatvelėje, kai lauke iš ryto jau + 32. Dar kartą apsižvalgome Ferrucci aikštėje, apžiūrime San Niccolo bažnyčią ir paliekame vyno ūkių jūromis apsuptą Radda. Jos apylinkėse gausu prabangių senovinių vilų, pilių ir koplyčių. Gali visą dieną važiuodamas dulkėtais vieškeliais grožėtis  plaukiančiais Toskanos peizažais. 

Radda in Chanti

                              O mes skubame į San Gimignano. Senieji viduramžių pirklių bokštai vilioja turistus į spąstus ir mes į juos įkliuvome. Keletą kartų sukome ratus apie San Gimignano ieškodami parkingo vietos, vis tikėdamiesi , kad ji atsiras.  Vis tik teko priimti sprendimą, kad Į senuosius bokštus žiūrėsime iš tolo, valgydami arbūzą ir skanaudami Vernazza di San Gimignano vyno.

                             Trumpiname savo maršrutą ir SP1 greitkeliu važiuojame į Sieną. Šią dieną dar kartą pakliūname į spąstus, tik šį kartą į sukčių. Lenkdami itališkais numeriais mašiną pasigirsta keistas garsas (lyg baliono sprogimas). Tada aplenkta mašina pradeda signalizuoti , mirksėti, rodydama ženklus sustoti. Kai sustojame, vairuotojas rodo nulaužtą veidrodėlį ir reikalauja sumokėti 150 eurų. Mes susitariame, kad užteks ir 100. Tik po patirtos situacijos ir laiko perspektyvos, supratome , kad buvome apgauti sukčių ( jei būtų buvęs kontaktas važiuojant 120 km/val greičiu, garsas būtų buvęs kitoks) ir reikėjo kitaip elgtis. Bet čia tikriausiai tokia turisto dalia, o Italija pagarsėjusi apgavystėmis ir sukčiavimu.

                             Kitas nerealaus grožio Toskanos miestas – Siena. Tik pradėję kilti kalvotomis senamiesčio gatvelėmis link Sienos širdies, pajutome tą nepaprastą atmosferą mieste ( kai norisi sugrįžti į stebuklingą aurą turinčią vietą). Siena – nepakeitusi savo veido nuo viduramžių, iškyla Jameso Bondo filmų gaudynių scenose – suvirpino mūsų sielos stygas. Visas Sienos senamiestis yra muziejus po atviru dangum: Sienos (Duomo) katedra yra viena žymiausių Italijos katedrų, laikoma harmoningiausia viduramžių architektūros bažnyčia. Piazza il Campo ( kurioje vyksta Palio šventė) sukuria ramybės ir poilsio jausmą, visi susiranda vietą atsipūsti : kas kavinėje, kas tiesiog aikštės pavėsyje. San Domenico – didžiulė gotikinė XV amžiaus bažnyčia. Siaurų galvelių labirintai sukuria taip reikalingą pavėsį. Išskirtinį įspūdį sudaro senos fasadų plytos ir arkos jungiančios namų sienas.

Siena

Sienos gatvės

                             Parkingas Sienoje : Viale Vittorio Veneto gatvėje – galima rasti vietos ir šeštadienį vakare. Iki senamiesčio pėsčiomis apie 20 minučių. Pailsėję viloje Veronica, pasigrožėję Sienos pastatais iš baseino, vakare vėl grįžtame į miesto centrą. Senieji namų fasadai jaukiai apšviesti, Piazza il Campo aikštėje ant grindinio sėdi žmonės lyg žaislai smėlio dėžėje. Duomo aikštėje jau ruošiama scena Operai. Nepatekę į renginį operos gerbėjai gali sėdėdami ant laiptų klausytis itališkų operos balsų. Už Il Campo aikštės, toliau nuo  senamiesčio triukšmo tarp Via del Porione ir Via Pantaneto gatvių randame šeimyninę piceriją.

                            

Sienos aikštės

 9 diena (Rugpjūčio 28 d). Kelionė po Val D`Orcia kraštovaizdį.  200 km – 4 val vairavimo.  Siena– Montalcino- Montepulciano – Bagno Vignoni – Marina di Grosseto

                      Koreguojam savo planus, trumpinam maršrutą – išmetam iš šios dienos kelio Pienza, Montichello, Castiglione d`Orcia. Gal būt kažkada ateities planuose, galbūt grįšim į Toskaną. Begalinės kiparisų žvakės šalia kelio, vynuogynai,  būtent čia pamatai Toskanos širdį.

                      Montalcino – mažas miestelis visam pasauliui žinomas Brunello vynais, saugoja etruskų ir romėnų kultūrą. Toks jis ir išliko nuo XV amžiaus, primenantis istorinių filmų dekoracijas, išsidėstęs kalvos keteroje.  Parkuojamės netoli Chiesa della Madonna del Soccorso ir leidžiamės link pagrindinės Mateotti gatvės. Esam nusiteikę skanauti vynus, surandame nedidelę Enoteka Pierangioli. Gauname plastikinę kortelę ir pradedame degustaciją, klausome enotekos darbuotojo patarimų kuriuos vynus pasirinkti. Pabaigus degustaciją, kortelė įdedama į kasos aparatą ir pasirodo suma, kuria reikia sumokėti už degustaciją. Montalcino - lėtai teka laikas, bet mes vėl skubame. 

Montalcino

Pakeliui į Montepulciano

                      Sekantis sustojimas – Montepulciano, garsejantis Renesanso epochos pastatais ir Vino Nobile. Aplink daug žvyruotų baltų keliukų, žaliai banguojančių kalvų, bet mes pasirinkome  asfaltuotus kelius, nes mašina jau aštuonių metų. Kažkur šalia važinėjame apie idealaus Toskanos peizažo tašką San Quirico D`Orcia ir tas vingiuotas kiparisų keliukas tarp Pienzos ir Monticchiello visai šalia. 

                      Prie senojo Montepulciano miesto sienos randame parkingą po pinijų šešėliu. Įeinant į senamiestį nuo San Agnese Bažnyčios rasite ir Turistų informacinį centrą (Minzoni G. (Piazza), 53045 Montepulciano). Senamiesčio apžiūrėjimas tai kopimas į kalną, čia jau kiekvienas kopia pagal savo jėgas. Pradžioje dar užtenka jėgų palandžioti po vyno krautuvėles , vyno ir sūrių rūsius. Aš surandu sienoje langą, iš kurio atsiveria vaizdas į Val D`Orcia slėnį. O stipresni šeimos nariai kopia iki Piazza Grande. Labai išaugo turistų skaičius po vampyrų sagos Twilight serijos New Moon filmavimo Montepulciano.

Montepulciano

                              Paskutinis sustojimas prieš poilsį prie jūros - Andriejaus Tarkovskio filmo „Nostalgija“ scenografijos miestelis Banjo Vinjoni (it. Bagno Vignoni). Bagno Vignoni – terminių vandenų  ir SPA,  mažytis miestukas. Bagno Vignoni skiriasi nuo tradicinių Toskanos miestelių su pagrindinėmis aikštėmis, čia  - vietoje aikštės rasite 1421 m2 baseiną, iš kurio dugno kyla daugybė karštų versmių. Senajame baseine išsimaudyti nepavyks , bet  prie Parco dei Mulini rasite laukinį terminį baseiną su karštomis versmėmis. Kai lauke + 34, karštos versmės nedomina. Pro Bagno Vignoni praeina piligrimų kelias Via Francigena. Čia jie sustodavo, pakeliui į Romą, nusiplauti kelio dulkes ir sustiprinti kūną.

Bagno Vignoni

                             Paskutinė atkarpa šiandiena 90 km iki Marina di Grosseto kurorto. Kodėl pasirinkau Marina di Grosseto? Tai lėmė kelios priežastys : nesinorėjo leistis žemyn ir didinti kilometrų skaičių važiuojant namo, taip pat svarbu buvo viešbučių kainos. Marina di Grosseto radome keturių žvaigždučių viešbutį  (Lola Piccolo) antroje eilėje nuo pliažo. Ir kaina keturiems asmenims už keturias naktis buvo apie 540.00 Eur su pusryčiais. Tiesa,  parkingas buvo mokamas, ir pliažo skėčiai ir gultai buvo mokami taip pat.

Prasideda poilsis prie jūros.