2019 m. sausio 22 d., antradienis

Toskana - 3 dalis, Po kaitria Toskanos saule. Chianti regionas

8 diena (Rugpjūčio 27 d). Kelionė po Chianti regioną 118 km – 2 val vairavimo.  Greve in Chanti – Radda in Chianti- San Džiminjani (Sam Gimignano) – Siena


                      Palikę karščiu alsuojančią Florenciją (Firenze), skubame link Chianti regiono. Norime nors akies krašteliu užkabinti tą raudono dirvožemio žemės gabalėlį. Svarbiausi Chianti Classico zonos miesteliai: Radda, Greve, Castellina ir Gaiole. Nakvynei pasirenkame Greve in Chianti miestelį, kuris dar vadinamas vartais į Chianti regioną ir įsikūręs šalia vyno kelio Chiantigiana. Kuo nakvynės vieta arčiau miestelio centro tuo ji brangesnė, turistų rugpjūčio mėnesį gausu, todėl pasirinkimas nedidelis. Apsistojame Montechiari viloje. Nusiplauname karštas kelionės dulkes ir vakarėjant traukiame į pagrindinę miestelio aikštę Piazza Mateoti. Kaip ir visi Toskanos miesteliai Greve žavi savo atmosfera, jaukūs nameliai tarp alyvmedžių ir kiparisų su čerpių stogais,  o atkalnėse surikiuoti vynuogynai. Išsaugota senoji miestelio dvasia traukia turistus ir kelia vietinių pasididžiavimą.
Greve in Chanti stogai
                             Trikampė turgaus aikštė Mateoti – viena įdomiausių vietų. Aikštės centre stovi keliautojo Giovani da Verrazzano, atradusio Niujorko įlanką, skulptūra. Šalia Comune di Greve puikuojasi juodas gaidys, regiono vyndarių simbolis. Aplink aikštę įsikūrusios vyno krautuvėlės : La Bottega del Chanti Classico, Dolceforte di Martini Allegra, picerijos , osterijos. Bet viena įdomiausių aikštės vietų – Antica Macelleria Falorni (senoji mėsinė) – įkurta 1729 metais ir veikianti iki  šių dienų, prekiaujanti tradiciniais kiaulienos gaminiais. Prie įėjimo visus pasitinka didžiulis šernas, o įėjus į vidų pamatai palubėje kabančias kumpius, česnakų ir svogūnų kasas. Parduotuvės rūsyje įrengta sūrių ekspozicija. Besimaišantys stiprūs mėsos ir brandinamų sūrių kvapai, vaikus greit išveja iš parduotuvės. Vyno muziejus jau uždarytas. Todėl traukiame vakarieniauti į Picos restoraną „La Cantina“: itališka pica buvo be priekaištų.



Greve in Chanti
                             Pasirenkame apžiūrėti dar vieną Chanti Classico miestelį Radda in Chianti. Siaurais  vingiuotais keliais neskubėdami ir besižvalgydami į sušukuotus vynuogynų laukus, iš tolo primenančius dygsniuotą antklodę. Labai gaila, kad pakeliui nėra apžvalgos aikštelių. Giliai kalvose pasislėpęs Radda in Chianti miestukas iškyla tarp Arbia ir Pesa slėnių, iš tolo matyti rausvai rudi pastatai tarp kiparisų. Senasis centras visai mažytis, vos viena išilgai kertanti gatvė. Šeštadienį joje šurmuliuoja amatininkai, dailininkai. Į šonus vedančiose gatvelėse gausu vynotekų, enotekų, vietinio maisto parduotuvių. Nesunkiai suradome senovinį tunelį – gatvelę po namais. Tikra atgaiva požeminėje gatvelėje, kai lauke iš ryto jau + 32. Dar kartą apsižvalgome Ferrucci aikštėje, apžiūrime San Niccolo bažnyčią ir paliekame vyno ūkių jūromis apsuptą Radda. Jos apylinkėse gausu prabangių senovinių vilų, pilių ir koplyčių. Gali visą dieną važiuodamas dulkėtais vieškeliais grožėtis  plaukiančiais Toskanos peizažais. 


Radda in Chanti
                              O mes skubame į San Gimignano. Senieji viduramžių pirklių bokštai vilioja turistus į spąstus ir mes į juos įkliuvome. Keletą kartų sukome ratus apie San Gimignano ieškodami parkingo vietos, vis tikėdamiesi , kad ji atsiras.  Vis tik teko priimti sprendimą, kad Į senuosius bokštus žiūrėsime iš tolo, valgydami arbūzą ir skanaudami Vernazza di San Gimignano vyno.
                             Trumpiname savo maršrutą ir SP1 greitkeliu važiuojame į Sieną. Šią dieną dar kartą pakliūname į spąstus, tik šį kartą į sukčių. Lenkdami itališkais numeriais mašiną pasigirsta keistas garsas (lyg baliono sprogimas). Tada aplenkta mašina pradeda signalizuoti , mirksėti, rodydama ženklus sustoti. Kai sustojame, vairuotojas rodo nulaužtą veidrodėlį ir reikalauja sumokėti 150 eurų. Mes susitariame, kad užteks ir 100. Tik po patirtos situacijos ir laiko perspektyvos, supratome , kad buvome apgauti sukčių ( jei būtų buvęs kontaktas važiuojant 120 km/val greičiu, garsas būtų buvęs kitoks) ir reikėjo kitaip elgtis. Bet čia tikriausiai tokia turisto dalia, o Italija pagarsėjusi apgavystėmis ir sukčiavimu.
                             Kitas nerealaus grožio Toskanos miestas – Siena. Tik pradėję kilti kalvotomis senamiesčio gatvelėmis link Sienos širdies, pajutome tą nepaprastą atmosferą mieste ( kai norisi sugrįžti į stebuklingą aurą turinčią vietą). Siena – nepakeitusi savo veido nuo viduramžių, iškyla Jameso Bondo filmų gaudynių scenose – suvirpino mūsų sielos stygas. Visas Sienos senamiestis yra muziejus po atviru dangum: Sienos (Duomo) katedra yra viena žymiausių Italijos katedrų, laikoma harmoningiausia viduramžių architektūros bažnyčia. Piazza il Campo ( kurioje vyksta Palio šventė) sukuria ramybės ir poilsio jausmą, visi susiranda vietą atsipūsti : kas kavinėje, kas tiesiog aikštės pavėsyje. San Domenico – didžiulė gotikinė XV amžiaus bažnyčia. Siaurų galvelių labirintai sukuria taip reikalingą pavėsį. Išskirtinį įspūdį sudaro senos fasadų plytos ir arkos jungiančios namų sienas.
Siena



Sienos gatvės
                             Parkingas Sienoje : Viale Vittorio Veneto gatvėje – galima rasti vietos ir šeštadienį vakare. Iki senamiesčio pėsčiomis apie 20 minučių. Pailsėję viloje Veronica, pasigrožėję Sienos pastatais iš baseino, vakare vėl grįžtame į miesto centrą. Senieji namų fasadai jaukiai apšviesti, Piazza il Campo aikštėje ant grindinio sėdi žmonės lyg žaislai smėlio dėžėje. Duomo aikštėje jau ruošiama scena Operai. Nepatekę į renginį operos gerbėjai gali sėdėdami ant laiptų klausytis itališkų operos balsų. Už Il Campo aikštės, toliau nuo  senamiesčio triukšmo tarp Via del Porione ir Via Pantaneto gatvių randame šeimyninę piceriją.

                            
Sienos aikštės
 9 diena (Rugpjūčio 28 d). Kelionė po Val D`Orcia kraštovaizdį.  200 km – 4 val vairavimo.  Siena– Montalcino- Montepulciano – Bagno Vignoni – Marina di Grosseto

                      Koreguojam savo planus, trumpinam maršrutą – išmetam iš šios dienos kelio Pienza, Montichello, Castiglione d`Orcia. Gal būt kažkada ateities planuose, galbūt grįšim į Toskaną. Begalinės kiparisų žvakės šalia kelio, vynuogynai,  būtent čia pamatai Toskanos širdį.

                      Montalcino – mažas miestelis visam pasauliui žinomas Brunello vynais, saugoja etruskų ir romėnų kultūrą. Toks jis ir išliko nuo XV amžiaus, primenantis istorinių filmų dekoracijas, išsidėstęs kalvos keteroje.  Parkuojamės netoli Chiesa della Madonna del Soccorso ir leidžiamės link pagrindinės Mateotti gatvės. Esam nusiteikę skanauti vynus, surandame nedidelę Enoteka Pierangioli. Gauname plastikinę kortelę ir pradedame degustaciją, klausome enotekos darbuotojo patarimų kuriuos vynus pasirinkti. Pabaigus degustaciją, kortelė įdedama į kasos aparatą ir pasirodo suma, kuria reikia sumokėti už degustaciją. Montalcino - lėtai teka laikas, bet mes vėl skubame. 
Montalcino




Pakeliui į Montepulciano
                      Sekantis sustojimas – Montepulciano, garsejantis Renesanso epochos pastatais ir Vino Nobile. Aplink daug žvyruotų baltų keliukų, žaliai banguojančių kalvų, bet mes pasirinkome  asfaltuotus kelius, nes mašina jau aštuonių metų. Kažkur šalia važinėjame apie idealaus Toskanos peizažo tašką San Quirico D`Orcia ir tas vingiuotas kiparisų keliukas tarp Pienzos ir Monticchiello visai šalia. 


                      Prie senojo Montepulciano miesto sienos randame parkingą po pinijų šešėliu. Įeinant į senamiestį nuo San Agnese Bažnyčios rasite ir Turistų informacinį centrą (Minzoni G. (Piazza), 53045 Montepulciano). Senamiesčio apžiūrėjimas tai kopimas į kalną, čia jau kiekvienas kopia pagal savo jėgas. Pradžioje dar užtenka jėgų palandžioti po vyno krautuvėles , vyno ir sūrių rūsius. Aš surandu sienoje langą, iš kurio atsiveria vaizdas į Val D`Orcia slėnį. O stipresni šeimos nariai kopia iki Piazza Grande. Labai išaugo turistų skaičius po vampyrų sagos Twilight serijos New Moon filmavimo Montepulciano.

Montepulciano
                              Paskutinis sustojimas prieš poilsį prie jūros Andriejaus Tarkovskio filmo „Nostalgija“ scenografijos miestelis Banjo Vinjoni (it. Bagno Vignoni). Bagno Vignoni – terminių vandenų  ir SPA,  mažytis miestukas. Bagno Vignoni skiriasi nuo tradicinių Toskanos miestelių su pagrindinėmis aikštėmis, čia  - vietoje aikštės rasite 1421 m2 baseiną, iš kurio dugno kyla daugybė karštų versmių. Senajame baseine išsimaudyti nepavyks , bet  prie Parco dei Mulini rasite laukinį terminį baseiną su karštomis versmėmis. Kai lauke + 34, karštos versmės nedomina. Pro Bagno Vignoni praeina piligrimų kelias Via Francigena. Čia jie sustodavo, pakeliui į Romą, nusiplauti kelio dulkes ir sustiprinti kūną.
Bagno Vignoni



                             Paskutinė atkarpa šiandiena 90 km iki Marina di Grosseto kurorto. Kodėl pasirinkau Marina di Grosseto? Tai lėmė kelios priežastys : nesinorėjo leistis žemyn ir didinti kilometrų skaičių važiuojant namo, taip pat svarbu buvo viešbučių kainos. Marina di Grosseto radome keturių žvaigždučių viešbutį  (Lola Piccolo) antroje eilėje nuo pliažo. Ir kaina keturiems asmenims už keturias naktis buvo apie 540.00 Eur su pusryčiais. Tiesa,  parkingas buvo mokamas, ir pliažo skėčiai ir gultai buvo mokami taip pat.
Prasideda poilsis prie jūros.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą